Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ nagrinėjo, kaip rinkėjų pasirinkimas, už kurią partiją balsuotų, persidengia su tuo, kurį kandidatą į prezidentus rinktųsi.
Per sausio 11-20 dienomis atliktą apklausą buvo pateiktas atviras klausimas, kas iš dabartinių visuomenės veikėjų būtų geriausi pretendentai į prezidento postą, ir buvo gauta maždaug 30 įvairių pavardžių – nuo visuomenės nuomonės apklausų lyderių iki Petro Gražulio.
„Jeigu žiūrėtume į tuos tris pagrindinius – už ką balsuotų Tėvynės sąjungos elektoratas, tai už Ingridą Šimonytę balsuotų maždaug 58 proc. , o už G. Nausėdą – 40 proc. tos partijos rinkėjų. Tai irgi yra labai daug. Už S. Skvernelį balsuotų 3 proc. šios partijos rinkėjų“, – sakė „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys.
Valstiečių-žaliųjų rinkėjų stovykloje situacija irgi nėra vienareikšmiška. Ten, pasak sociologo, už S. Skvernelį balsuotų 57 proc. tos partijos rinkėjų (tai yra labai panašiai kaip TS – už I. Šimonytę), o už G. Nausėdą – 22 proc. rinkėjų.
Po skilimo likusių socialdemokratų palaikytojai pirmoje vietoje balsuotų už jų kandidatą eurokomisarą Vytenį Povilą Andriukaitį (24,6 proc.). antroje vietoje – G. Nausėda, už kurį balsuotų 21,3 proc. šios partijos rėmėjų, o už S. Skvernelį balsuotų 11,5 proc.
Liberalų sąjūdžio rėmėjų, kaip pažymėjo V. Gaidys, buvo labai nedaug, bet ten G. Nausėda yra pirmas, kaip ir tarp Tvarkos ir teisingumo, Darbo partijos rinkėjų.
Kaime ir Vilniuje – pirmas Nausėda, rajonų centruose – Skvernelis
„Vilmorus“ apklausė 344 žmonės kaimo vietovėse. Pirmoje vietoje pagal populiarumą ten yra G. Nausėda, už kurį balsuotų 21,8 proc. tos grupės respondentų, už S. Skvernelį – 20,9 proc., už I. Šimonytę – 12,5 proc. rinkėjų kaimo vietovėse.
Rajonų centruose pirmoje vietoje – S. Skvernelis, už kurį balsuotų 21,9 proc. respondentų, už G. Nausėdą – 15,5 proc., už I. Šimonytę – 14,1 proc. apklaustųjų.
Vilniuje pirmoje vietoje – G. Nausėda, už kurį balsuotų 38,8 proc. apklaustųjų sostinėje, už I. Šimonytę – 28,8 proc., o S. Skvernelį – 12,4 proc. tos grupės respondentų.
Kituose didžiuosiuose miestuose už G. Nausėdą balsuotų 23,8 proc., I. Šimonytę – 14,1 proc., o S. Skvernelį – 21,9 proc. rinkėjų.
Pasak V. Gaidžio, kaip parodė jų apklausa, tautinės mažumos labiausiai palaiko S. Skvernelį. Tarp Lietuvos rusų už S. Skvernelį balsuotų 20 proc., už G. Nausėdą – 7,1 proc. respondentų. Šioje grupėje apklausą vykdę asmenys neaptiko nė vieno asmens, kuris būtų balsą atidavęs I. Šimonytei.
Tarp Lietuvos lenkų – 21,2 proc. – už S. Skvernelį, 18,2 proc. – už G. Nausėdą, 3 proc. – už I. Šimonytę.
Šimonytė turi privalumą
Pasak sociologo V. Gaidžio, paprastai į prezidento rinkimus ateina apie penkiasdešimt keli procentai rinkėjų.
„Apklausose didesnis skaičius būna tų, kurie balsuotų rinkimuose. Jeigu į butą įsileido (apklausą vykdžiusį asmenį- DELFI), tai jis – aktyvesnis žmogus. O aktyvumo mes nematavome“, – sakė V. Gaidys.
Pasak sociologo, paprastai labiau išsilavinę žmonės būna aktyvesni, labiau sąmoningi.
„I. Šimonytės elektoratas turėtų būti stipresnis negu S. Skvernelio. Nekalbant jau apie tai, kad I. Šimonytės elektorate yra dalis liberalaus jaunimo, kurie naudojasi feisbukais, vienas kitą agituoja, Tėvynės sąjungos atveju yra buvę flash mobai – tūkstančiais susirenka balsuoti. S. Skvernelio gerbėjai flash mobų tikrai neorganizuos“ – sakė V. Gaidys.
Sociologas nemano, kad rinkėjų pažiūros jau yra tvirtai susiformavusios ir negali pasikeisti.
„Kažkada yra buvusi takoskyra – Landsbergis prieš Brazauską, pažadintum naktį, pasakytų, už ką balsuos. O dabar gali balsuoti už G. Nausėdą, bet gali ir už I. Šimonytę. Gali – už G. Nausėdą, bet gali balsuoti ir už S. Skvernelį. Tas, kuris yra už S. Skvernelį, tas už I. Šimonytę, turbūt, nebalsuotų“, – svarstė V. Gaidys.
Sociologas net neabejoja, kad bus du rinkimų turai.
„Kol kas tikrai – du turai. Apie vieną – kol kas dar net minties nėra“, – sakė V. Gaidys.
Nausėda ir Šimonytė atrado savo rinkėjus
Viešųjų ryšių bendrovės „Fabula Hill + Knowlton Strategies“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus visiškai nesistebėjo, kad, pagal apklausas, yra kandidatas, kuris yra populiarus tarp skirtingų elektoratų grupių.
„Ir Mažvydas (turėtas minty M. Jastramskis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų docentas – DELFI) labai daug kartų yra apie tai kalbėjęs, ir tą patį aš irgi sakiau, nėra tokio labai stipraus daikto kaip partijų elektoratai. Yra konservatorių elektoratas, bet, kaip matome, net jis yra šiek tiek pasidalijęs“, – sakė M. Katkus.
Pasak jo, kitais atvejais, jei žmogus yra populiarus, tada jis toks yra per visus elektoratus.
„Politologai kartais nubrėžia tam tikras ribas, politikai mėgsta braižyti rėmus, bet iš tikrųjų tie žmonės, kurie balsavo už tave vieną sykį, jie toli gražu nėra tavo koks nors elektoratas. Jis galėjo balsuoti dėl pačių įvairiausių priežasčių . (…) Per rinkimus matome, kad žmonės ieško vis naujų kandidatų“, – sakė M. Katkus.
Viešųjų ryšių ekspertas konstatavo, kad prezidento rinkimuose dauguma rinkėjų yra tie, kurie nelabai domisi politika, ir pradeda spręsti tik priartėjus rinkimams.
„Tai yra labai sunkiai atverčiami į savo pusę rinkėjai, dėl to, kad jie itin neseka to, kas vyksta politiniame gyvenime, jie jaučia bendras tendencijas, ir ateina padarę tam tikrą apsisprendimą“, – sakė M. Katkus.
Viešųjų ryšių ekspertas atkreipė dėmesį, kad neišsipildė vieši svarstymai, kad konservatoriams iškėlus savo kandidatą, G. Nausėda ir tas kandidatas pasidalins balsus dešinėje.
„Kaip mes pastebėjome, I. Šimonytė turi savo rinkėją, kuris yra konservatorius, bet taip pat ir kitose partijose. G. Nausėda užima daug kam įtinkančio kandidato vietą. Problema su tais rinkėjais, kad jie dabar linksta balsuoti už jį, bet tai yra ir lengviausiai išbarstomas elektoratas. Paskutinę akimirką jiems gali kilti kažkokių įtarimų, pavyzdžiui, nepatikti pasirodymas debatuose, ir jie persigalvos“, – sakė M. Katkus.
Gudrus Skvernelio sprendimas
Viešųjų ryšių eksperto nuomone, S. Skvernelis padarė teisingą sprendimą iškeldamas savo kandidatūrą gal net šiek tiek pavėlavęs.
Jis atkreipė dėmesį, kad paprastai žmonės, apsisprendę, už kurį kandidatą balsuos, nuomonės nekeičia. O tie, kurie dar svarsto, gali tai padaryti.
„Kuo labiau kaista politinės aistros, tuo labiau jos paliečia ir tuos mažai informacijos apie rinkimus turinčius rinkėjus. Tada jie irgi padaro sprendimą, ir juos iš naujo įtikinti jau būna labai sunku“, – sakė M. Katkus.
Viešųjų ryšių ekspertui dabartinėje situacija yra įdomūs trys klausimai: „vienas klausimas yra, ar G. Nausėda sugebės toliau išlaviruoti dėl skirtingų sektorių ir neįsivelti į kažkokį skandalą, tokiu būdu sustabdydamas savo kilimą.
Antras dalykas – ar I. Šimonytė sugebės mobilizuoti konservatorius ir kokios jos realios lubos? M. Katkus mano, kad mes netrukus tai pamatysime. Panašu, kad tos lubos yra apie 20 procentų.
„Ir, turbūt, svarbiausias dalykas yra, kiek S. Skvernelis sugebės mobilizuoti protesto balsą, ir kiek iš jo atims to balso tokie ponai kaip Naglis Puteikis, kuris, prisiminkime, turėjo labai įspūdingą pasirodymą prieš ketverius metus vykusiuose rinkimuose, Arvydas Juozaitis, kuris, matyti, yra palaikomas plataus rato žmonių, galiausiai, Vytenio Andriukaičio visiškai nenurašyčiau. Jis, turbūt, labiau atiminės balsą iš G. Nausėdos ir I. Šimonytės negu kiti kandidatai, bet akivaizdu, kad būdamas antikonservatorius jis gali surinkti ir tą antikonservatorišką balsą“, – kalbėjo M. Katkus.
Nausėda pataikė į vyraujančias nuotaikas
Paklaustas, kaip G. Nausėdai pavyksta patraukti rėmėjus tokiose skirtingose rinkėjų grupėse, viešųjų ryšių ekspertas spėjo, kad jis pataikė į visuomenės nuotaiką.
„G. Nausėdos žinia: „neišsišokime, būkime padorūs“, tai yra ta žinia, kuri tradiciškai Lietuvoje turi didelį sekėjų ratą. Prisiminkime, pavyzdžiui, netgi valdant nepopuliariems konservatoriams, kokį aukštą reitingą turėdavo ponia Degutienė. Pasižiūrėkime į populiariausių sąrašus, kur vis dar įtraukiamas Valdas Adamkus“, – atkreipė dėmesį M. Katkus.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pastaruosius dvejus metus mes turime kur kas intensyvesnį politinį sezoną, lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu prieš ketverius metus, kai valdė Algirdo Butkevičiaus vyriausybė.
„Dabar mes turėjome streikų, piketų, mitingų, griežtų pareiškimų. Žmonės įtampoje gyventi nenori, ypač tie žmonės, kurie politika domisi mažiau. Juos ta įtampa nervina. Šitoje atmosferoje G. Nausėdos žinia, kad reikia dirbti su visais, susitaikyti, yra labai patraukli“, – sakė M. Katkus.
Ekspertas teigė matęs kokybinius tyrimus, kuriuose buvo renkamos idealios prezidento savybės. Pagal juos, pasak M. Katkaus, idealaus prezidento savybės yra labai tinkamos G. Nausėdai: „žmogus turi būti išvaizdus, jis turi būti mokantis kalbas, nedarantis gėdos užsienyje, išsilavinęs. Jis turi būti toks labiau karalius, pakilęs virš minios, atrodantis prezidentiškai, kad ir ką tai reikštų“.
Pasak eksperto, dabar esame toje stadijoje, kai per ateinančius porą mėnesių dar gali daug kas pasikeisti, nes bus viešos informacijos, politinė kova.
„Bet jeigu iš esmės situacija nesikeis, tada mes turėsime situaciją, kad antrame ture turėsime G. Nausėdą ir, galbūt, vieną iš dabar besivejančių kandidatų“, – sakė M. Katkus.
Skvernelis taiko į kitokį rinkėją
Kalbėdamas apie S. Skvernelį, ekspertas prisiminė jo, kaip „valstiečių“ kandidato, pirmą išėjimą į viešumą.
„Jis vaidino šiek tiek kitokią rolę, kuri turėjo patikti šiek tiek kitokiems žmonėms. Jis buvo labai centristinis padorus žmogus, kuris turi išmanymą ir nori pakeisti Lietuvą į gerą pusę. Tuo metu jis atrodė labiau panašus į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį negu dabartinį S. Skvernelį“, – sakė M. Katkus.
Pasak eksperto, dabar su savo griežtais pareiškimais jis ima daugiau pamokų ne iš, pavyzdžiui, Angelos Merkel, bet iš Donaldo Trumpo. Jis atkreipė dėmesį, kad S. Skvernelio pastebėjimai aštrūs, apeliuojama į kultūrines kovas (turimas mintyje diskursas apie šeimą – DELFI).
„Jis labai aiškiai tą daro apeliuodamas į nusivylusį, pakankamai piktą žemesnių pajamų – „apačių“ rinkėją, kaip ir žadėjo ponas Karbauskis. Aš manyčiau, kad tai nėra visiškai atsitiktinumas. Turbūt, tokia yra jų strategija.
Akivaizdu , kad „valstiečiai“ nori suvalgyti ne tik socialdemokratus, bet ir Tvarką teisingumą, Darbo partiją. Tai padarius, manau, kad „valstiečių“ pasirodymas bent jau pirmame ture galėtų būti bent jau neprastesnis negu praeituose rinkimuose“, – sakė M. Katkus.
Pasigenda Šimonytės kampanijos
Ekspertas pripažino, kad nelabai supranta I. Šimonytės fenomeno.
„Bet aš nesuprantu ne kodėl tas reitingas yra mažas, o kodėl tas reitingas yra didelis. 20 proc. surinkti iš nepopuliarios partijos tai yra didelis skaičius. (…)
Kol kas nematau jos kampanijos. Aš matau ją pačią, ir ji pati savo asmeniniu žavesiu, principais daro daug įspūdžio ir rinkėjams, bet aš nematau jokios kampanijos“, – sakė M. Katkus.
Viešųjų ryšių specialistas pacitavo JAV prezidentą Ronaldą Reiganą: „parodykite man politiką, kuris nebūtų aktorius“.
„I. Šimonytės kampanija pareikalaus iš jos tam tikros aktorystės. Būna kartais taip, kad nieko nedarai ir išrenka. Bet jeigu bandyti rinkimus ne kaip pasižaidimą, o rimtą reikalą, o panašu, kad konservatoriai turi visus šansus turėti ją antrame ture, tai būtų logiška tikėtis didesnio pajudėjimo tiek iš jos, tiek iš partijos“, – sakė M. Katkus.
Pavyzdžiui, pasak jo, dabar, po S. Skvernelio pasisakymų, I. Šimonytė turi nuostabią proga pabūti auka. Ekspertas atkreipė dėmesį, kad, kai V. Adamkus parodydavo, kad kažkas jį skriaudžia arba puola, tas labai gerai atsiliepdavo reitingams.
„Tai yra akivaizdus asmeninis įžeidimas (turėtas minty S. Skvernelio pasisakymas – DELFI). Lietuvoje žmonės asmeninių įžeidimų nemėgsta. Pasižiūrėsime, kaip jai seksis. Bet kol kas aš kampanijos nematau“, – pasikartojo M. Katkus.
Tačiau ekspertas pripažino, kad jam dabar yra įdomiausi „antro ešalono kandidatai – V. Andriukaitis, A. Juozaitis, N. Puteikis“.
„Man labai įdomu jie, nes jų aktyvesnis arba pasyvesnis dalyvavimas tikrai turės labai didelį poveikį rinkimams. Pavyzdžiui, jei žmogus, kuris būtų balsavęs už S. Skvernelį, paskutinę akimirką nubalsuos už N. Puteikį, arba priešingai – žmogus, kuris būtų balsavęs už A. Juozaitį, paskutinę akimirką nubalsuos už S. Skvernelį, tai gali labai stipriai pakeisti antro turo skaičiavimus“, – sakė M. Katkus.