Praėjusių metų liepą vyko bendros Lietuvos ir Lenkijos pratybos Suvalkų koridoriuje – siaurame pasienio ruože tarp Karaliaučiaus ir Baltarusijos, vienoje jautriausių NATO vietų.
Pernai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad „su Lenkijos puse norėtųsi tęsti dialogą dėl to, kaip galime dar dažniau ir kartu treniruotis, vykdyti pratybas, ateiti vienas kitam į pagalbą per sieną“.
Dabar G. Nausėda sako sulaukęs Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos skambučio su labai įdomiu pasiūlymu.
„Kalbame apie glaudesnį bendradarbiavimą saugumo karinėje srityje. Daugiau Lenkijos Lietuvoje būtų vienas iš strateginių tikslų.
Mes galime kalbėti apie įvairius modelius. Tai gali būti rotaciniai, nuolatiniai modeliai. Kol kas negaliu išsamiau kalbėti, nes reikia įvertinti ir mūsų galimybes“, – kalbėjo šalies vadovas G. Nausėda.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis LNK žinioms sakė, kad labai lauks žinių iš šalies vadovo – kad pasidalintų ir su Vyriausybe, ir su Seimu.
Lenkijos socialiniuose tinkluose pasirodė svarstymų, kad lenkai galbūt siūlo Lietuvai skirti savo brigadą, kol Vilniui nepavyksta įtikinti Berlyno, kad Vokietija tūkstančius savo karių dislokuotų mūsų šalyje.
„Dirbame ties tuo. Ir bet kokios pratybos su lenkais, su brigada, kuri yra arčiausiai mūsų, būtent dėl Suvalkų koridoriaus praeinamumo, apsaugos, mobilumo yra orientuoti į tai, kad būtent toks suvokimas Lenkijoje – kad reikia ginti ir Lietuvą, ir kitas Baltijos šalis įsitvirtintų“, – LNK žinioms sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Praėjusią savaitę Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris Vilniuje du kartus paklaustas neatsakė, ar Vokietijos brigada bus Lietuvoje, kai Lietuva pastatys naujas kareivines.
„Aš neatmesčiau, kad čia gali būti ir kažkokie derybiniai momentai artėjant NATO viršūnių susitikimui, paspaudžiant vokiečius, kad jie įsipareigotų“, – svarstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Mariusz Antonowicz.
Anot politologo M. Antonowicz, lenkai turi ir savų motyvų rodyti iniciatyvas Lietuvai.
„Lenkijos ambicija yra ta, kad ji taptų pagrindiniu JAV partneriu saugumo srityje Europoje. Iki šiol tai buvo Vokietija. Tai lenkai, matydami vokiečių trypčiojimą vietoje, pamatė, kad čia galima bandyti taip sužaisti – perimti kažkokią rolę iš vokiečių“, – svarstė VU TSPMI dėstytojas.
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas tikino, jog tai tikrai jautri tema.
„Mums reikia išvengti situacijų, kad taptume kažkokių veiksnių, sudėtingų dvišalių santykių epicentre“, – kalbėjo politikas.
Ką reiškia daugiau Lenkijos Lietuvoje ir ką lenkai siūlo – atsisakė plačiau komentuoti tiek Prezidentūra, tiek Krašto apsaugos ministerija.
Lenkai jau dabar dalyvauja pratybose su lietuviais, NATO oro policijos misijoje. Taigi, galėtų lengvai prisijungti prie tarptautinio NATO bataliono Rukloje.
„Mūsų priešakinės pajėgos, vadovaujamos Vokietijos, visą laiką yra tame batalione yra rotaciniai elementai, į kuriuos labai lengvai būtų galima įpaišyti ir Lenkijos dalinius“, – kalbėjo buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.
Lenkai ginkluojasi sparčiausiai visame NATO. Bet politikai pripažįsta, kad pasiūlyti tai, ką turi vokiečiai, lenkai kol kas negali.
„Ar lenkai galėtų įkurti kažką panašaus į tai, ką mes turime su vokiečiais, tai labai abejoju“, – svarstė NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.
Užsimenama, kad kalbama pirmiausia gali būti ir apie pokytį pačių lenkų gynybos planuose. Esą dabar lenkai yra numatę, kad net karo atveju Lenkijos kariuomenė turėtų neišeiti iš Lenkijos.
„Pats geriausias signalas iš Lenkijos būtų, jeigu jų gynybos planuose esantis vidinis nacionalinis ribojimas veikti tik nacionalinės valstybės ribose, mūsų atveju – net neperžengti Suvalkų koridoriaus, keistųsi“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Anot G. Jeglinsko, Lietuva negali vien prašyti paramos.
„Suvalkų koridorius, kuris dažnai yra toks kertinis ginčytinas objektas, kurį mes ir saugome, ir bijome, kad čia gali įvykti kažkokios provokacijos, tai mūsų kariai irgi turėtų dalyvauti pratybose Lenkijoje, kažkokios rotacijos“, – teigė jis.
LNK žinių pašnekovas G. Jeglinskas sakė, kad tas pats galioja tikintis paramos ir iš kitų sąjungininkų, ypač kaimynų. Todėl, pavyzdžiui, Baltijos šalys galėtų skirti pajėgas ir į Švedijos Gotlando salą, kuri taps esminiu Baltijos jūros tašku, kai Švedija taps NATO nare.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
