Ministras teigė, kad leidimas grįžti į mokyklas turi būti priimtas labai apdairiai. Jis teigė, kad ugdymo planuose nėra nurodyta, kada turi baigtis mokslo metai, tai kiekvienos mokyklos atskiras sprendimas.
„Mokslo metų pabaigos datos nėra. Ugdymo planai to nenumato. (…) Kaip aš minėjau, ugdymo planai nustato tik trukmę, bet ne pabaigą. Pabaigą nusistato kiekviena mokykla su steigėju, patvirtindama, kaip ji dirbs, daugelis mokyklų dirbo intensyviau ir numatė baigti net ir birželio 10, net ir anksčiau. (...) Dabar kaip bus šiemet? Mes siūlome šiemet pabaigti iki birželio 1–osios, jei nepasikeis sąlygos. (…) Raginame pabaigti mokslo metus naudojant nuotolinį ugdymą“, – komiteto posėdyje sakė A. Monkevičius.
A. Monkevičius teigė, kad sunku pasakyti, kas bus po to.
„Mūsų komunikacija tokia – ramiai nuotoliniu būdu dirbame iki birželio pirmosios dienos, tada – gal reikės grįžti. Kadangi tempas buvo nevienodas mokyklų, mes galvojame, kad galėtume pasiūlyti numatyti savo grįžimo į mokyklas planą ir mokslo metų užbaigimą po birželio 1–osios dienos.
Šiuo metu mes vykdome konsultacijas su mokyklų vadovais, moksleiviais, mokytojais, galvodami, kaip mes galėtume užtikrinti sklandų grįžimo procesą “, – sakė A. Monkevičius.
Konservatorius Edmundas Pupinis komiteto posėdyje klausė, ar bus užtikrinamos visos apsaugos priemonės, jei po birželio 1–osios dienos mokiniams gali tekti grįžti į mokyklas.
A. Monkevičius atsakydamas Seimo nariui teigė, kad kol nebus aiškios būtinos sąlygos, į ugdymo įstaigos grįžtama nebus.
„Grįžimui mes ruošiamės, tai sudėtingas darbas. Jei darželiai ir anksčiau galėtų atsidaryti, saugumo reikalavimai turi būti aiškiai apibrėžti. Darželiai pradės veikti platesne apimtimi, kai gausime aiškias sąlygas ir jas užtikrinsime.
Tas pats ir su bendruoju ugdymu, labai realu, kad taip ir bus, kad bus grįžtama nuo birželio 1–osios dienos. Sąlygos bus labai aiškios, jas ir savivaldybių administracijos ir mokyklų vadovai turi aiškiai žinoti“, – tikino A. Monkevičius.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras komiteto posėdyje sakė, kad pirmiausia į ugdymo įstaigas grįžtu darželinukai.
„Tik pasibaigus karantino laikotarpiui, gal po tų 2 savaičių galėtume didinti srautą vaikų į darželius. Ar į pradines klases? Čia dar klausimas. Priklausys nuo medikų rekomendacijų“, – sakė ministras.
A. Monkevičius užsiminė ir apie galimybę abiturientams į ugdymo įstaigas grįžti anksčiau nei birželio 1–oji.
„Mes norime per artimiausias dvi savaites tam būti pasirengę“, – sakė ministras.
Klausimas dėl įskaitos
Ministras sakė, kad lietuvių kalbėjimo įskaitos tvarka galėtų būti supaprastinta, bet neatšaukta.
„Reikia, kad visi turėtų lygias galimybes, kad išlaikytų tą įskaitą, pasitikint mokytoju. Taip ir yra organizuojama, kad visi abiturientai turėtų lygias sąlygas“, – aiškino ministras.
Lietuvių kalbos mokytojų organizacija kreipėsi į ministrą, prašydami atšaukti šią įskaitą. Ministras teigė, kad ateityje galima svarstyti įskaitos atsisakymą, tačiau to daryti skubotai negalima.
„Ar ateityje reikėtų šios įskaitos? Tai tarsime su mokytojais, galvodami visumoje, kiek ta įskaita yra svarbi ir reikalinga. Bet nesinorėtų labai skubotai perbraukti, atsisakyti ir visiškai palikti neatsakytus klausimus tiems mokiniams, kurie jau tą įskaitą išlaikė. Manau, kad dabar yra labiau vertinga susitarti ir pratęsti šią tvarką“, – sakė jis.
A. Monkevičius tikėjosi, kad abiturientai, kurie neturintys gero interneto ryšio, reikalingo lietuvių kalbėjimo įskaitai, savivaldybė suteiks jiems reikalingas priemones.
„Jei yra tokia mokykla, ir yra abiturientas, kuris neturi interneto ryšio, tai čia išsprendžiama problema: kad ir ryšys būtų, priemonės. Kaip tik dabar turime laiko iki gegužės pabaigos“, – sakė A. Monkevičius.
Kaip rašo BNS, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra pasiūliusi mokslo metus baigti birželio 1 dieną, vėliau mokyklai nusprendus galėtų tęstis neformalaus švietimo veiklos, individualios konsultacijos vaikams. Tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra skeptiškai įvertinęs planus trumpinti mokslo metus. Anot jo, nuotolinis mokymas yra galimybė Lietuvai „peršokti į 21 amžių“ ir jam „nepriimtinas nuovargis, pasigirstantis iš ministro lūpų, kad viskas sunkiai, gal mes eikime anksčiau atostogauti, pabaikime anksčiau tuos mokslo metus“.
Šiuo metu mokslo metai pradinukams trunka 35, vyresniems moksleiviams – 37 savaites, iki birželio antros pusės. Birželio mėnesį mokiniams paprastai vyksta išvykos, organizuojamos kitos netradicinės ugdymo veiklos.
Šalyje siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą įvedus karantiną mokymasis vyksta nuotoliniu būdu. Vyriausybė po truputį švelnina karantino sąlygas, premjeras Saulius Skvernelis yra patvirtinęs, kad gegužės mėnesį bus svarstoma apie vaikų darželių darbo atnaujinimą.
Kartu premjeras pažymėjo, kad tikriausiai bus reikalinga tam tikra diferenciacija: į ugdymo įstaigas galėtų būti priimami ne visi vaikai, taip pat negalėtų dirbti rizikos grupei priklausantys darbuotojai.