„Aš paaiškinau gerbiamam prezidentui, kodėl Prancūzija ėmėsi rusiškos iniciatyvos.
Norime turėti skaidrų, nenaivų dialogą su Rusija. (...) Norėjau, kad kiekviename etape būtumėte informuotas apie tai, kaip vyksta darbai į priekį, ir, ko galima būtų pasiekti“, - kalbėjo E. Macronas per bendrą spaudos konferenciją su prezidentu Gitanu Nausėda.
Prancūzijos prezidentas apie dialogo atkūrimą kalbėjo taip: „jei norime, kad taika įsigalėtų ilgam laikui Europoje, turime dirbti su Rusija“.
„Mes negalime gyventi lyg Europa būtų toli nuo Rusijos.Dėl to turime dirbti strategiškai. Todėl reikia siekti sukurti saugumo, atnaujinto bendradarbiavimo, atnaujinto pasitikėjimo architektūrą, kuri leidžia nekilti įtampai, leidžia kovoti su kibernetinėmis atakomis, su dezinformacija ir destabilizavimu“, – sakė E. Macronas.
Jis tikino, kad prancūzai šiuo klausimu nėra naivūs, o atvirkščiai – reiklūs. Kartu Prancūzijos vadovas siekė būti empatiškas Lietuvos patirčiai.
„Žinau, kad praeitis irgi yra labai svarbi. Tą sakau su didele pagarba. Žinau, kad ši šalis išgyveno labai skaudžias žaizdas. Čia XX amžius nebuvo toks pats kaip pas mus. Jūs jautėtės palikti likimo valiai. Po Antro pasaulinio karo tas laikas jums labai prailgo.
Žinau, ką jums reiškia kalbėti apie strateginį dialogą su Rusija. Dėl to tą sakau jums labai atvirai, tą dialogą, kurį kuriame, tą darome labai pagarbiai su mūsų europiniais partneriais, ir visa tai vyksta labai skaidriai. Manau, kad galime sukurti XXI amžių, kuriame bus išspręsti daugelis su mūsų kaimynyste susijusių konfliktų. Manau, kad situacija gali nuolatos gėrėti“, - kalbėjo E. Macronas.
Macronas apie A. Navalno apnuodijimą: Rusija privalo išaiškinti visas aplinkybes
Prancūzijos prezidentas teigė, kad Rusija turi pateikti visas išvadas apie „pasikėsinimą nužudyti“ opozicijos politiką Aleksejų Navalną.
„Pirmiausia noriu išreikšti paramą A. Nalvanui bei jo šeimai. Mes labai džiaugiamės sužinoję, kad jis jaučiasi geriau, kad jis pabėgo nuo baisios mirties. Dabar vyksta turimas ir nacionalinės ekspertizės. Prancūzija, Vokietija, Švedija atliko ekspertizes. Mums yra visiškai aišku, kad yra panaudotas cheminis ginklas su uždraustomis cheminėmis medžiagomis. Dabar vyks techniniai darbai ir bus priimti sprendimai. Mums reikės imtis veiksmų. Pirmiausia reikės, kad įvyktų išaiškinimas.
Tai yra bandymas nužudyti, taip pat agresija, kuri įvyko Rusijoje prieš Rusijos oponentą su rusiška chemine medžiaga. Taigi Rusija turi išaiškinti šią situaciją. Tarptautinė bendruomenė turi paprašyti šių išaiškinimų Rusijoje ir turi būti priimti sprendimai, ar Rusija paaiškins, ar ne. Tuomet mes metodiškai ir veiksime“, – teigė E. Macronas, kurį citavo ELTA.
Nepripažįsta Lukašenkos legitimiu vadovu
Per susitikimą taip pat kalbėta apie Baltarusiją. Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad prancūzai yra laisvės gynėjų pusėje, ir išreiškė palaikymą Baltarusijos tautai, siekiant rasti politinį sprendimą.
Prancūzijos Respublikos vadovas kartu pastebėjo, kad lietuviai jaučia baltarusiams broliškus jausmus.
„Mes jaučiame tą patį. Prancūzai visada yra laisvės gynėjų pusėje. Turime išgirsti, kad protestuotojai prašo laisvės ir demokratijos“, - kalbėjo E. Macronas.
Pasak jo, Baltarusijos valdžia turi nutraukti savavališkus sulaikymus ir per jėgą vykdomus išsiunimus iš šalies, nukreiptus prieš Koordinacinės tarybos narius, paleisti savavališkai sulaikytus asmenis ir gerbti tikruosius Baltarusijos rezultatus.
Prancūzijos prezidentas kalbėjo apie tarpininkavimo svarbą, ir, kaip galimybę tam minėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos formatą.
Prezidentas G. Nausėda po susitikimo pabrėžė, kad Baltarusijos klausimu Europos Sąjunga turi padaryti viską, kad sankcijos, kurios yra apsvarstytos, būtų patvirtintos jau artimiausioje Europos vadovų taryboje (EVT), o po to - užsienio reikalų ministrų susitikime. Pasak Lietuvos valstybės vadovo, tai yra ypač svarbu nepaliekant baltarusių tautos A. Lukašenkos akivaizdoje.
„A. Lukašenka nelaimėjo rinkimų, nes rinkimai buvo nesąžiningi. Todėl mes negalime pripažinti buvusio prezidento A. Lukašenkos legitimiu vadovu“, - kalbėjo G. Nausėda, pabrėždamas, kad siekiama naujų rinkimų.
E. Macronas irgi teigė, kad A. Lukašenkos nepripažįsta legitimiu vadovu.
Susitiks su Baltarusijos opozicijos lydere
Prancūzijos prezidentas E. Macronas antradienį Vilniuje susitiks su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja, paprašiusia jo tarpininkauti sprendžiant politinę krizę jos šalyje, pirmadienį pranešė Eliziejaus rūmai, rašė BNS.
S. Cichanouskaja anksčiau pirmadienį paragino E. Macroną tarpininkauti sprendžiant politinę krizę jos tėvynėje ir išreiškė viltį, kad Prancūzijos vadovas galėtų įtraukti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į dialogo inicijavimą.
Sekmadienį Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad ES atsisakius pripažinti Aliaksandrą Lukašenką teisėtu Baltarusijos prezidentu, buvusios sovietinės respublikos lyderis privalo pasitraukti.
E. Macronas oficialaus vizito į Lietuvą atvyko pirmadienio popietę.
Palietė ir Ukrainos temą
Prezidentas G. Nausėda per spaudos konferenciją pabrėžė, kad Lietuva ypatingą dėmesį teikia Rytų kaimynystės politikai. Kalbėta apie santykį su Ukraina.
„Kalbėjome apie tai, kad Ukrainos reformų kelias yra vingiuotas, bet vis dėlto be mūsų pagalbos ir aiškaus horizonto, ką Ukraina turi nuveikti ateityje, bus labai sunku Ukrainai šitas reformas įgyvendinti.
Kiekviena valstybė turi turėti horizontą, viziją, kurios galėtų siekti. Ukrainai šiandien tokia vizija yra narystė Europos Sąjungoje po tam tikro laikotarpio“, - sakė G. Nausėda.
Pasiūlė investuotojams Lietuvos ekonomikos galimybes
Prezidentas G. Nausėda teigė susitikime su Prancūzijos prezidentu pasiūlęs Lietuvos ekonomikos galimybes Prancūzijos investuotojams, rašė ELTA.
„Pasiūliau Lietuvos ekonomikos galimybes Prancūzijos investuotojams, verslo misijoms, nes tai yra iš tikrųjų įspūdinga, ką Lietuva padarė per pastaruosius 10-15 metų – įsitvirtino kaip technologiškai pažangias investicijas pritraukianti valstybė. Aš manau, kad šia prasme ji galėtų būti įdomi ir Prancūzijos investuotojams“, – spaudos konferencijoje pirmadienį vakare teigė G. Nausėda.
„Šiandieninis verslo forumas, kuris įvyko ryte, yra to patvirtinimas“, – pridūrė jis.
E. Macronas pasidžiaugė, kad Lietuva ir Prancūzija laikėsi vieningos pozicijos Europos Vadovų Taryboje, kai buvo deramasi dėl naujos daugiametės finansinės perspektyvos ir Gaivinimo fondo.
„Kalbėjome apie tai, kas mus sujungia. Tai yra Europa, kuri integruotų labiau socialiniame ir ekonominiame požiūryje, abu gynėme Gaivinimo planą liepos mėnesį, būtinas vieningas požiūris dėl derybų su Jungtine Karalyste“, – sakė E. Macronas.
Apsikeitė rašytoją R. Gari primenančiomis dovanomis
Kaip rašė BNS, Prezidentūroje pirmadienio vakarą Lietuvos ir Prancūzijos prezidentai apsikeitė dovanomis, primenančiomis Vilniuje gimusį prancūzų rašytoją Romainą Gary (Romeną Gari).
Prezidentūros teigimu, šalies vadovas Prancūzijos prezidentui padovanojo žinomo skulptoriaus Romualdo Kvinto darbą „Berniukas su kaliošu“, pagal kurį buvo išlieta didesnė skulptūra, dabar puošianti Vilnių ir primenanti iškilųjį Prancūzijos rašytoją.
Savo ruožtu E. Macronas Lietuvos prezidentui įteikė du tomus R. Gary kūrinių prestižinėje serijoje „Pléiade“ ir „Pléiade“ albumą, skirtą šiam rašytojui.
R. Gary gimė Vilniuje 1914 metais, kurį laiką čia gyveno, vėliau išvyko į Varšuvą ir į Prancūziją, dirbo pastarosios šalies diplomatu, rašė romanus, viename jų – „Aušros pažadas“ – jis pasakoja apie Vilniuje praleistą vaikystę, to meto Vilniaus gyvenimą.