Visgi, penkiuose užsieniečių apgyvendinimo centruose vis dar sulaikyti maždaug 2500 migrantų. Daugeliui jų šią vasarą baigsis 12-os mėnesių sulaikymo laikotarpis. Vidaus reikalų ministerija žada jų izoliavimo nebetęsti ir dėl kiekvieno užsieniečio galimybės išeiti iš apgyvendinimo centro spręsti individualiai. Seimo opozicija tokiam migrantų krizės valdymui kritikos negaili ir tikina, jog užsieniečius reikia kuo skubiau integruoti į visuomenę, sudaryti tinkamas sąlygas įsidarbinti, kad jie galėtų pradėti kurti gyvenimą.
„Mes stabdėme narkotikus ir migrantus – dabar jūs patys juos valgysite ir gaudysite” – tokiu grasinimu Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pasitiko Briuselio sankcijas, įvestas po to, kai režimas Minske priverstinai nutupdė keleivinį „Ryanair” lėktuvą, skridusį iš Atėnų į Vilnių.
Lukašenkos pareiškimai tapo realybe – vasaros pradžioje į Lietuvą, Latviją bei Lenkiją pradėjo plūsti šimtai migrantų. Į Minską organizuoti papildomi skrydžiai iš Artimųjų rytų, o atvykusius žmones sienos link gabeno Baltarusijos pasieniečiai. Atėmę iš migrantų dokumentus jie stūmė užsieniečius į Europos Sąjungą.
Vertindami praėjusius metus, valdantieji neabejoja – migrantų krizė buvo suvaldyta dėl priemonių komplekso – apribotas į šalį patekusių migrantų judėjimas, vėliau taikyta atstūmimo politika, priimti sprendimai dėl fizinio barjero statybų.
„Mano nuomone, suvaldėme krizę iš tikrųjų. Kiek matom srautus, besikartojantys tie patys asmenys ir skaičiai nėra tokie skaitlingi“, – sako vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrevas.
„Rugpjūčio antra diena, mano požiūriu istorinė diena, praeitais metais svarbiausias nacionalinio saugumo požiūriu priimtas sprendimas – apgręžimo politika. Kitaip tariant – jeigu nori migruot, migruok legaliai“, – sako NSGK Laurynas Kasčiūnas.
Nuo 2021-ųjų birželio į Lietuvą suplūdo maždaug 4 500 migrantų – didžiausi srautai šalį pasiekė praėjusią vasarą. Dauguma kreipėsi į Migracijos departamentą ir pasiprašė prieglobsčio. Nemaža dalis buvo grąžinti į savo kilmės šalis arba išvyko savanoriškai, pasinaudoję 300 arba 1000 eurų išmokomis. Dalis migrantų pabėgo.
„Šiai dienai suteikta statusų 130-iai asmenų. Suteiktas daugiausiai pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga“, – sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
„Mums pavyko grąžinti virš 30 procentų migrantų. Nuo 4 tūkstančių su viršum liko 2,7 tūkstančio. Tai yra pakankamai geras rezultatas, viršijantis visų Europos Sąjungos valstybių vidurkį“, – sako L. Kasčiūnas.
Migracijos departamentas neslepia – ne visi prieglobsčio prašymai yra išnagrinėti.
„Dalis migrantų, kurie atvyko su ta banga, iš pradžių prieglobsčio nesiprašė. Bet jau kai buvo pradėtos jų išsiuntimo procedūros persigalvojo ir pasiprašė prieglobsčio. Netgi dabar dar atsiranda tokių, kurie pasiprašo prieglobsčio“, – sako Migracijos departamento direktorė.
Šiuo metu Lietuvoje likusieji migrantai gyvena 5-iuose užsieniečių registracijos centruose - Medininkuose, Rukloje, Pabradėje, Kybartuose ir Vilniuje. Daugeliui jų greitu metu baigsis 12-os mėnesių sulaikymo laikotarpis. Artėjant šiam terminui Vidaus reikalų ministerija planuoja nebetęsti ribojimų, tačiau dėl kiekvieno užsieniečio individualiai kreiptis į teismą.
„Arba tie kreipimaisi bus rengiami su tam tikrais konkrečiais pasiūlymais sulaikyti tą asmenį - tai yra, tęsti jo tam tikrą izoliavimą ir apribojant jo judėjimo laisvę, arba suteikti tam tikras galimybes išeiti iš centro, grįžti nustatytu laiku, apsigyventi nustatytoje vietoje“, – sako vidaus reikalų viceministras.
„Labai tikėtina, kad aišku jie turės teisę jau išvykti, judėti. Ir manau, kad didelė dalis jų išvyks ir nebematysim jų čionais“, – sako L. Kasčiūnas.
Seimo opozicija negaili kritikos sprendimų priėmėjams – pasak Žmogaus teisių komiteto nario Vytauto Bako, problemas užsieniečių apgyvendinimo vietose mato ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žmogaus teisių aktyvistai. Todėl politikas ragina kuo skubiau planuoti užsieniečių integraciją į Lietuvos visuomenę.
Vceministro Dmitrijevo teigimu, diskusijos apie darbo rinkos atvėrimą migrantams vyksta. Tačiau Kasčiūnas tokius siūlymus vertina atsargiai.
„Keistas jausmas, ar nesukursim tokio traukos faktoriaus? Kai tu leidi, pabūni metus čionais ir po to leidi dirbti iš karto“, – sako L. Kasčiūnas.
Tiek Kasčiūnas, tiek vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžia, jog užsieniečių grąžinimas į kilmės šalis išlieka pagrindiniu uždaviniu.
