aA
Seime vykstant LRT įstatymo pataisų svarstymui dėl reklamos pajamų gavimo teisėtumo ir šios viešosios įstaigos vadovavimo modelio keitimo, apie kėsinimąsi į visuomeninio transliuotojo nepriklausomybę garsiai šaukianti LRT vadovybė nutyli, kad jau kelerius metus naudojasi įstatymų spragomis ir, konkuruodama pranašesnėmis sąlygomis nei komercinė žiniasklaida, laimi šalies ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų reklamai skirtus pinigus, t. y. tokių valstybinių institucijų veiklos viešinimui skirtas lėšas.
© DELFI montažas

Ministeriją Viešųjų pirkimų tarnybai V. Masalskis apskundė jau po to, kai gavo DELFI klausimus, į kuriuos neatsakė.

Dalis tokių lėšų – Europos Sąjungos struktūrinių fondų Lietuvai skiriamos lėšos.

„Laikinoji Seimo parlamentinio tyrimo komisija, tyrusi LRT veiklą, buvo atkreipusi dėmesį į tai, kad visuomeninis transliuotojas galimai ne tik pažeidžia reklamos draudimo reikalavimą, įteisintą įstatyme, kai dalyvauja valstybinių institucijų skelbiamuose veiklos viešinimo, t. y. iš esmės – reklamos pinigų konkursuose, tačiau, sudarydamas jungtinės veiklos sutartis tokiems konkursams su privačiais prodiuseriniais subjektais, galimai sudaro nelygias konkurencines sąlygas kitiems tokių konkursų dalyviams ir taip iškreipia žiniasklaidos rinką Lietuvoje“, – DELFI teigė Arvydas Nekrošius, Seimo vicepirmininkas ir buvęs Seimo laikinosios tyrimo komisijos LRT veiklai tirti vadovas.

Rado būdą apeiti reklamos draudimą

Komercinė reklama LRT eteryje ir radijuje draudžiama nuo 2015-ų metų. Šiuo metu Seimui pateiktame LRT įstatymo pakeitimo projekte yra svarstoma uždrausti tokią reklamą ir LRT interneto svetainėje.

Vien pernai tokios reklamos LRT gavo už 82 tūkstančius eurų, 2017-ais metais – už 60,3 tūkstančius eurų, 2016-ais – už 42,8 tūkstančius, o 2015-ais – už 42,8 tūkstančius eurų.

„Šios pajamas buvo skirtos nacionaliniam kinui paremti, iš valstybės biudžeto nefinansuojamoms transliacijoms (Popiežiaus vizitas, Karališkosios vestuvės, Kariuomenės paradas, A. Ramanausko-Vanago laidotuvės ir pan.), LRT darbuotojų motyvavimo iniciatyvoms (darbuotojų sveikatos draudimas, sveikatos patikros diena ir pan.), su komerciniu viešinimu susijusiems LATGA-A ir AGATA mokesčiams ir t.t.“, – rašoma per atstovę spaudai DELFI atsiųstame LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės atsakyme.

LRT yra finansuojama biudžeto lėšomis. 2018-ais metais šios įstaigos biudžetas siekė 38,8 milijono eurų per metus, 2019-aisiais jis padidėjo 2,8 milijonais eurų – iki 41,6 milijono eurų per metus.

LRT biudžetas yra tiesiogiai priklausomas nuo užpraeitais metais valstybės surinktų mokesčių. Visuomeniniam transliuotojui skiriamų lėšų dydis sudaro 1,5 proc. biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų.

Tačiau DELFI aptiko gyslą, per kurią – apeinant visus reklamos draudimus – į LRT teka valstybės, tiksliau – jos institucijų (ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų) reklamos lėšos.

Dar daugiau – tokie viešieji valstybės pinigai, kuriuos savo veiklos viešinimui skiria valstybinės institucijos, iš tiesų teka į privačių prodiuserinių kompanijų sąskaitas, o laimėti šiuos pinigus privatiems prodiuseriams padeda visuomeninis transliuotojas LRT, sudarydamas su privačiomis prodiuserinėmis kompanijomis jungtinės veiklos sutartis.

Schema paprasta: LRT pasirašo jungtinės veiklos sutartį su privačia prodiuserine kompanija ir kaip ūkio subjektų grupė dalyvauja ministerijų viešinimo paslaugų teikimo konkursuose.

Pasisekimas tokiuose konkursuose – šimtaprocentinis, t. y. LRT laimėjo visuose valstybinių institucijų skelbtuose viešinimo paslaugų konkursuose, kuriuose dalyvavo kartu su privačiais prodiuseriais.

DELFI žurnalistė tyrimo metu išsiaiškino mažiausiai keturis atvejus, kai valstybės institucijų skiriamos reklamos lėšos tekėjo į LRT ir tuo pačiu metu – į privačios kompanijos sąskaitas.

Tiesa, liko neaišku, kokia dalis lėšų tenka, jei iš viso tenka, pačiai LRT, o kiek iš tokios sėkmės laimi privati kompanija, mat šią informaciją iš mokesčių mokėtojų išlaikoma LRT pateikti atsisako, motyvuodama tai šalių sutarties konfidencialumu.

Tiesa, pati LRT šių pajamų reklamos pajamomis nelaiko. Taip teigiama DELFI atsiųstame LRT viešųjų ryšių atstovės Virginijos Bunevičiūtės laiške.

„Pajamos, gautos už šių projektų transliavimą ir anonsavimą, nėra laikomos LRT reklamos pajamomis“, – teigia LRT.

„Pajamos, gautos už šių projektų transliavimą ir anonsavimą, nėra laikomos LRT reklamos pajamomis“, – teigia LRT.

Turtuolė – su trimis darbuotojais

Vos tris darbuotojus turinti prodiuserinė kompanija, direktoriaus Vytauto Masalskio vadovaujama Vilniuje registruota UAB „TV Vision“ – pavydėtinos sėkmės lyderė šalies ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų skelbiamų viešinimo , t. y. reklamos, paslaugų viešųjų pirkimų konkursuose.

Per kelerius paskutiniuosius metus ši bendrovė dalyvavo keturiuose didelės vertės viešinimo konkursuose ir visus juos laimėjo.

Bendra „TV Vision“ laimėtų konkursų suma siekia daugiau nei 1,1 milijono eurų be PVM.

Šimtaprocentinę sėkmę dalyvautuose ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų viešuosiuose pirkimo konkursuose bendrovei lėmė tai, jog „TV Vision“ šiuose konkursuose dalyvaudavo ūkio subjektų grupėje su visuomeniniu transliuotoju – Lietuvos radiju ir televizija (LRT).

Tokią prielaidą leidžia daryti DELFI tyrimo metu išaiškintos aplinkybės: „TV Vision“ yra dalyvavusi ministerijų konkursuose ir kaip pavienis tiekėjas, tačiau tokiuose konkursuose – nelaimėjusi.

Konkursus, kuriuose iš šalies biudžeto finansuojama LRT dalyvavo drauge su privačia prodiuserine kompanija, skelbė Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

2013-ais metais „TV Vision“, dalyvaudama ūkio subjektų grupėje su LRT, veikdami tuometinio LRT generalinio direktoriaus pavaduotojo Rimvydo Paleckio ir „TV Vision“ direktoriaus V. Masalskio pasirašytos Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, laimėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skelbtą įstaigos veiklos viešinimo – televizijos laidų sukūrimo ir transliacijos konkursą už 243 296, 63 eurų sumą be PVM.

Dar vieną tos pačios direkcijos skelbtą konkursą LRT drauge su „TV Vision“ laimėjo ir 2015-ais metais. Jo vertė – 253 948,75 eurai be PVM. Įdomu tai, kad pasiūlymų suma tarp pirmosios vietos ir antroje vietoje likusios LNK skyrėsi vos 264,99 eurais. Tiesa, valstybinė Lietuvos automobilių kelių direkcija šiuo atveju kažkodėl nusprendė biudžeto lėšas padalinti itin dosniai – sutartys buvo sudarytos su abiem konkurso dalyviais, tris kitus konkurso dalyvius paliekant be cento.

Dar vieną dosnų konkursą LRT su „TV Vision“ laimėjo 2016-ais metais. Šįkart – skelbtą Aplinkos ministerijos. Jo vertė – 357 192 eurai be PVM.

Kaip matyti iš Viešųjų pirkimų tarnybos duomenų bazėje esančių dokumentų, šiame konkurse LRT dalyvavo ir kaip pavienis dalyvis, tačiau abu jos teikti pasiūlymai – nelaimėjo.

Paskutinis laimėjimas, LRT ir „TV Vision“ sąskaitas papildęs 205 470 eurų be PVM suma, buvo pernai, 2018 metais. Jį skelbė Žemės ūkio ministerija.

Jungtinės veiklos sutartys – tik su „TV Vision“

Atsakydama į DELFI klausimus, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė per atstovę spaudai informavo, kad iš viso LRT su „TV Vision“ turėjo pasirašiusi tris jungtinės veiklos sutartis.

Tai leidžia daryti prielaidą, jog 2013-ais metais ir 2015-ais metais, dalyvaujant konkursuose dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos reklamos lėšų gavimo, buvo naudojamasi viena, ta pačia, sutartimi.

Aiškėja, kad LRT Jungtinės veiklos sutartis sudarydavo tik su viena privačia kompanija – jau minėta „TV Vision“.

Tačiau neaišku, kokiais kriterijais ši bendrovė buvo atrenkama, ir ar yra buvę atvejų, kai į LRT kreipėsi kokia kita prodiuserinė kompanija dėl jungtinės veiklos sutarties – dalyvauti ministerijų reklamos pinigams įsisavinti, ir kaip tokiais atvejais su ja buvo pasielgta.

„Per kelerius metus esame pasirašę tris jungtinės veiklos sutartis, kai pasiūlymą, atitinkantį LRT misiją, ir LRT priimtinomis sąlygomis pateikdavo išorinė prodiuserinė kompanija. Visais atvejais perkančiosios organizacijos (ministerijos ar joms pavaldžios įmonės) skelbė supaprastintus atvirus arba atvirus konkursus. Tokios jungtinės veiklos su prodiuserine įmone „TV Vision“ sutartys buvo:

- Dėl projekto „Keliai. Mašinos. Žmonės“ – su Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos dėl TV laidų saugaus eismo tema sukūrimo ir transliavimo (2015 m. birželio mėn.); pirkimas supaprastinto atviro konkurso būdu;

– Dėl projekto „Gamtos patruliai“ – su Aplinkos ministerija dėl TV laidų parengimo ir transliavimo aplinkos aktualijų tema paslaugų (2016 m. balandžio mėn.); pirkimas atviro konkurso būdu;

- Dėl projekto „Gyventi kaime gera. Veikime kartu“ – su Žemės ūkio ministerija dėl TV laidų ciklo sukūrimo ir transliavimo (2018 m. sausio mėn.); pirkimas atviro konkurso būdu;

Kadangi konkursai buvo atviri, sutarčių vertė yra viešai prieinama CPV IS puslapyje. Jungtinės veiklos sutarties šalių įsipareigojimų dalys bendroje sutarties vertėje yra konfidenciali informacija. Pagal visas sutartis, už programos sukūrimą buvo atsakinga prodiuserinė įmonė, už transliavimą ir anonsavimą – LRT“, – teigiama LRT atsiųstame atsakyme DELFI.

Bendrovės „TV Vision“ direktoriui V. Masalskiui DELFI pateikė šiuos klausimus: „Jūsų atstovaujama prodiuserinė kompanija „TV Vision“ yra sudariusi jungtinės veiklos sutartis su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija (toliau – LRT), kurių pagrindu dalyvauja valstybės institucijų – ministerijų, joms pavaldžių įstaigų ir įmonių bei kt. skelbiamuose viešinimo konkursuose. Pateikite informaciją, kiek tokių sutarčių su LRT Jūsų atstovaujama bendrovė yra sudariusi? Nuo kada savo veikloje taikote jungtinės veiklos su visuomeniniu transliuotoju praktiką? Ar jungtinės veiklos praktiką taikote ir su komercinėmis žiniasklaidos priemonėmis? Pateikite, prašau, informaciją, kiek kartų tokių jungtinių sutarčių pagrindu buvo dalyvaujama viešojo pirkimo konkursuose ministerijų ir/ar kitų valstybės institucijų informacijos viešinimui? Kiek tokių konkursų buvo laimėta? Įvardinkite minėtus konkursus bei sumas, kurios iš minėtų konkursų teko Jūsų bendrovei, ir kokia dalis tų lėšų teko LRT? Atsakykite, kokia Jūsų nuomonė, ar tokios jungtinės veiklos sutartys, kuriose dalyvauja visuomeninis transliuotojas kaip šalis, nesuteikia Jums, kaip dalyviui, pranašumo viešuosiuose konkursuose prieš kitus dalyvius?“

Tačiau nuo praėjusios savaitės ketvirtadienio, kai kreipėmės, iki šiol UAB „TV Vision“ į siųstus klausimus neatsakė.

Iškreipiamos konkurencijos sąlygos

Klausimą apie tai, ar situacija, kai viešuosiuose pirkimuose drauge dalyvauja privati prodiuserinė kompanija ir iš valstybės išlaikoma LRT, nesukuria tokiam dalyviui pranašumo prieš kitus konkursų dalyvius, uždavėme neatsitiktinai.

Kaip jau minėjome, toks klausimas buvo iškilęs ir Seimo komisijos nariams, tyrusiems LRT veiklą.

Dabar Seime svarstomas LRT veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriam įnirtingai priešinasi pati LRT administracija, traktuodama tai kaip pasikėsinimą į LRT nepriklausomybę ir žodžio laisvę apskritai, gimė po to, kai Seimas nepatvirtino šios komisijos išvadų, nors viešai buvo skelbiama apie aibę rastų pažeidimų LRT veikloje.

Vėliau grupė Seimo narių, daugumoje konservatoriai, liberalai ir socialdemokratai, kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir dėl pačios Seimo laikinosios tyrimo komisijos LRT veiklai tirti sudarymo teisėtumo, o Konstitucinis Teismas tokios komisijos sudarymą pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai.

Lietuvos konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo grupės vadovė Irma Urmonaitė taip pat neatmeta galimybės, kad tokia situacija rinkoje gali sukurti nevienodas sąlygas viešųjų pirkimų konkursų dalyviams.

Lietuvos konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo grupės vadovė Irma Urmonaitė taip pat neatmeta galimybės, kad tokia situacija rinkoje gali sukurti nevienodas sąlygas viešųjų pirkimų konkursų dalyviams.

„Jūsų nurodytoje situacijoje Konkurencijos taryba pagal kompetenciją galėtų vertinti, ar konkuruojančių ūkio subjektų sudarytos jungtinės veiklos sutartys neriboja konkurencijos, t. y. ar dėl sudarytų jungtinės veiklos sutarčių nėra sumažinamas teikiamų pasiūlymų skaičius viešuosiuose pirkimuose ir taip tarp sutarties šalių apribojama konkurencija. Kitaip tariant, jeigu įmonės, turinčios realią galimybę pateikti atskirus pasiūlymus konkrečiu atveju, užuot konkuravusios tarpusavyje, nusprendžia teikti vieną bendrą pasiūlymą, toks bendradarbiavimas apriboja konkurenciją ir perkančiosios organizacijos galimybes rinktis iš daugiau stiprių konkurentų bei gauti geresnį kainos pasiūlymą“, – teigia Konkurencijos tarybos atstovė.

Tiesa, I. Urmonaitė pripažįsta, kad ne visais jungtinių sutarčių sudarymo atvejais yra ribojama konkurencija.

„Priešingai, jeigu bendradarbiauja ir bendrą pasiūlymą teikia įmonės, kurios savarankiškai pateikti atskirų pasiūlymų neturi galimybės (pavyzdžiui, dėl pajėgumų, kompetencijų ar patirties trūkumo), konkurencija, joms pateikus bendrą pasiūlymą, viešajame pirkime padidėja. Vertinimas – ar konkreti jungtinės veiklos sutartis gali riboti konkurenciją, yra individualus ir priklauso nuo konkrečių atskiro atvejo aplinkybių. Paprastai neužtenka įvertinti vien tik sutarties nuostatų, reikia vertinti kompleksiškai visas aplinkybes, parodančias, ar jungtinės veiklos dalyviai konkrečiu atveju turėjo galimybes pateikti atskirus pasiūlymus konkurse“, – sako pašnekovė.

Kaip jau minėjome, DELFI surado ir pavyzdžių, kai LRT ministerijų viešinimo lėšų konkursuose dalyvavo ir kaip pavienis tiekėjas, t. y. iš esmės teigdama, kad sugeba pati viena įvykdyti konkursų sąlygas, tačiau tokiuose konkursuose sėkmė nuo visuomeninio transliuotojo nusisuko – tos pačios LRT ir privataus laidų rengėjo konsorciumo naudai.

„Konkurencijos taryba nėra gavusi skundų dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos sudarytų jungtinės veiklos sutarčių, todėl neturėjome progos jų išnagrinėti ir negalime pateikti konkretesnio atsakymo į Jūsų klausimą. Konkurencijos taryba tokių jungtinių veiklų teisėtumą galėtų vertini tik tyrimų metu, kurie pradedami turint pagrįstų įtarimų dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo“, – teigė Konkurencijos tarybos atstovė I. Urmonaitė.

Panašiai negavusi skundų dėl tokios veiklos aiškina ir Viešųjų pirkimų tarnyba.

Tačiau jos direktorė Diana Vilytė sako, kad, visų pirma, reikėtų žiūrėti, ar LRT veiklos įstatuose iš viso yra numatyta tokia galimybė – sudaryti jungtinės veiklos sutartis su privačiomis kompanijomis.

„Ir jau tuomet aiškintis, kiek tokių konkursų techninės specifikacijos nėra pritaikytos konkrečiam konkurso dalyviui“, – DELFI sakė Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė.

Diana Vilytė
Diana Vilytė
© DELFI / Domantas Pipas

Ydingą praktiką tęsia ir nauja LRT valdžia

Visais būdais bandant užkirsti kelią arba bent kuo įmanoma labiau nutolinti LRT įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymą Seime, vienu iš pagrindinių LRT administracijos argumentų yra tai, esą visos negerovės LRT veikloje buvusios tuomet, kai visuomeniniam transliuotojui vadovavo buvęs generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius. Esą prie LRT vairo stojus naujajai direktorei – situacija pasikeitė, tad ir LRT veiklos įstatymo keisti nevertėtų.

Tačiau DELFI turi įrodymų, kad ydingą praktiką, pradėtą dar ankstesnės LRT vadovybės, tęsia ir dabartinės LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės vadovaujama LRT administracija.

Monika Garbačiauskaitė - Budrienė
Monika Garbačiauskaitė - Budrienė
© DELFI / Domantas Pipas

To pavyzdys – 2018-ų metų LRT jungtinės veiklos sutartis su „TV Vision“, kurioje yra pačios M. Garbačiauskaitės-Budrienės parašas, ir tų pačių metų Susitarimas dėl įgaliojimo pasirašyti sutartį.

Ydingą praktiką, pradėtą dar ankstesnės LRT vadovybės, tęsia ir dabartinės LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės vadovaujama LRT administracija. To pavyzdys – 2018-ų metų LRT jungtinės veiklos sutartis su „TV Vision“, kurioje yra pačios M. Garbačiauskaitės-Budrienės parašas, ir tų pačių metų Susitarimas dėl įgaliojimo pasirašyti sutartį.

Šiais dokumentais, kurio pirmojo turinį LRT slepia, naujoji LRT administracijos vadovė perleido visas atstovavimo viešojo pirkimo konkurse teises privačiam prodiuseriui, t. y. V. Masalskio atstovaujamai „TV Vision“.

Ar toks atstovavimas nepažeidė LRT, kaip visuomeninio transliuotojo, interesų – neaišku, mat nei LRT, nei „TV Vision“ to neatskleidžia.

Kaip jau rašėme, Žemės ūkio ministerijos skelbtame valstybės biudžeto ir ES fondų viešinimo lėšų įsisavinimo konkurse LRT drauge su „TV Vision“ pernai laimėjo 250 470 eurų be PVM. Už šią sumą buvo įsipareigota sukurti 36 televizijos laidas, kurios buvo transliuotos LRT eteryje.

Žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio patarėja Vitalija Milčiuvienė sako, kad ministerijos turimoje Jungtinės veiklos sutartyje, kurios dėl sutarties sąlygų jie negali viešinti, nėra nurodoma, kokiomis proporcijomis šias lėšas LRT ir privati kompanija dalijasi tarpusavyje.

„Pradėjus dirbti naujajam ministrui (ŽŪM ministrui Giedriui Surpliui – aut. past.), radome buvusios ministerijos kanclerės Dalios Miniataitės ir V. Masalskio, kaip įgaliotojo atstovo, pasirašytą sutartį, kurios nutraukti nebuvo galimybių. Sutarties sąlygos buvo aiškiai nenaudingos ministerijai, mes bandėme derėtis su LRT ir prodiuserine kompanija dėl galimybės jas keisti, tačiau kita pusė nesutiko“, – teigė ŽŪM atstovė V. Milčiuvienė.

Ji neslėpė, kad ją, kaip buvusią žurnalistę, nustebino ir sutarties sąlygos, kurios numato, kokią dalį iš ministerijos laimėtų lėšų LRT ir „TV Vision“ skiria žurnalistams, TV operatoriams ir laidos montažo režisieriams.

Kaip matyti iš viešai pateikiamų dokumentų, iš 250 470 eurų sumos jiems skirta vos 20 914,25 euro arba 8,35 procento nuo visos projekto sumos. Likusi dalis tenka LRT ir „TV Vision“.

Apskundė pačią ministeriją

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija yra paskelbusi naują konkursą veiklos viešinimo paslaugoms teikti. Panašu, kad jame ketina dalyvauti ir LRT -„TV Vision“ junginys, mat dar tebevykstant dokumentų pateikimui, „TV Vision“ ministeriją ir jos sudarytas naujas konkursines sąlygas apskundė Viešųjų pirkimų tarnybai.

„Gavome pranešimą, kad dėl pakeisto laidos transliacijos laiko, kurį įrašėme į konkurso sąlygas – norime, jog laida apie žemės ūkį būtų rodoma vadinamuoju prime time laiku, kad ją pamatytų kuo daugiau žiūrovų ir taip būtų kuo efektyviau panaudotos biudžeto lėšos, „TV Vision“ kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, skųsdami tokias konkurso sąlygas“, – DELFI trečiadienį sakė ŽŪM ministro patarėja V. Milčiuvienė.

Karbauskis: tai – skandalas

Seimo Kultūros komiteto, kuris yra pagrindinis komitetas svarstant naujojo LRT veiklos įstatymo projektą, pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad DELFI atskleista schema, rodanti, kaip LRT dalyvauja ministerijų reklamos pinigų įsisavinimo konkursuose, jam nebuvo žinoma.

„Tai, ką jūs kalbate, yra skandalinga. Neabejotina, kad naujas LRT valdymo modelis, kuris dabar svarstomas Seimo Kultūros komitete, tokias viešųjų pinigų melžimo schemas užrištų, tad natūralu, kad jam priešinamasi, ir į tai įtraukiami ne tik opozicijos parlamentarai, bet ir LRT Taryba, įstaigos profesinė sąjunga, netgi – Lietuvos žurnalistų sąjunga. Dar daugiau – jei ši informacija būtų buvusi paviešinta iki šiandien (kalbėjome su R. Karbauskiu trečiadienį, birželio 12-ąją – aut. past.), iki Seimo valdybos ir Kultūros komiteto posėdžių, manau, kad turėtume gerokai kitą situaciją nei dabar, kai yra sudarytos dvi darbo grupės: viena, LRT vadovybės, LSDP frakcijos Seime ir profesinių sąjungų prašymu – Seimo valdyboje, kita – Seimo balsų dauguma paskirtojo įstatymo projekto svarstymo pagrindinio – Kultūros komiteto sprendimu“, – sakė R. Karbauskis.

Tai, kad tokios informacijos pasirodymas gali niekais paversti LRT pastangas atitolinti LRT veiklos įstatymo pataisų svarstymą Seime, puikiai suvokė ir pati LRT vadovybė. Greičiausiai dėl tos priežasties visuomeninis transliuotojas pasirinko kelią – pažeisti informacijos žiniasklaidos priemonei pateikimo tvarką ir Visuomenės informavimo įstatymą, ir į dar praėjusį ketvirtadienį DELFI pateiktus klausimus, po nuolatinių raginimų, atsakymus atsiuntė vakar, birželio 12-ąją, – po to, kai Seimo valdyboje pavyko „prastumti“ darbo grupės sudarymo klausimą.

LRT veiklos įstatyme numatytoje visuomeninio transliuotojo misijoje yra įtvirtinta prievolė atspindėti savo veikloje kuo platesnes visuomenės ir jos grupių sritis. Tokia imperatyvi nuostata įpareigoja LRT rodyti laidas, skirtas neįgaliesiems, tautinėms mažumoms, kultūrai, sportui, žemės ūkiui, vaikams ir kt.

Kaip matyti iš LRT aukščiau pateikto atsakymo, už ministerijų pinigus finansuojamas privačių kompanijų parengtas laidas, tiksliau, jų transliaciją, LRT laiko tokios misijos vykdymu.

Tačiau, pavyzdžiui, kita laida apie žemės ūkį – „Gimtoji žemė“, LRT tinklelyje konkuruoja visai kitomis sąlygomis nei „TV Vision“ laida apie kaimą.

Į žurnalistės klausimą, kiek LRT moka kompanijai už laidos rengimą, sulaukiau pribloškiančio atsakymo: „Moka? Tai mes jiems mokame už eterio laiką, o ne jie mums. Mes laidą rengiame už savus pinigus ir džiaugiamės, kad telpame LRT TV laidų tinklelyje, net jei turime už tai susimokėti, nes laida yra laukiama žiūrovų ir žiūrima, būtų gaila, jei jos neliktų.“

Kai trečiadienį vėlai vakare DELFI susisiekė su „Gimtosios žemės“ laidą rengiančios prodiuserinės firmos „Saulės kvadratas“ vadovu Kęstučiu Ligeika, į žurnalistės klausimą, kiek LRT moka kompanijai už laidos rengimą, sulaukiau pribloškiančio atsakymo: „Moka? Tai mes jiems mokame už eterio laiką, o ne jie mums. Mes laidą rengiame už savus pinigus ir džiaugiamės, kad telpame LRT TV laidų tinklelyje, net jei turime už tai susimokėti, nes laida yra laukiama žiūrovų ir žiūrima, būtų gaila, jei jos neliktų.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(133 žmonės įvertino)
3.9624

Top naujienos

Pensininkės laiškas Verygai: su šunimis elgiamės kultūringai, o su žmonėmis bet kaip (272)

„Kiek gali vaistinės ir gydytojai kentėti Jūsų pakeitimus gydymo srityje“, – laiške į...

Urėdijų drama: vadovas prabilo apie buvusių valdžių iššvaistytą milijardą

Valstybinių miškų urėdijos vadovo poste vis dar likęs Marius Pulkauninkas , įvertinęs...

Reitingų piramidėje – įspūdingi šuoliai: politologai rado paaiškinimą Nausėdos sėkmei (17)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis yra vienas...

Dėl atimtų vaikų septynis mėnesius kovojusi šeima sulaukė dar vieno smūgio (41)

Bylą prieš Vaiko teisių apsaugos specialistus laimėjusi kretingiškių šeima džiaugėsi, kad...

Gyvai / „Sportinė forma“: plaukimo treneris Steponavičius – apie dvylikametę auklėtinę, pagerinusią Meilutytės rekordą (1)

Plaukimo arenoje sužibo naujas vardas – birželio 18-ąją „Kaunas Grand Prix“ vaikų plaukimo...

Sunkią depresiją išgyvenęs Andrius Rimiškis: tai, kaip aš elgiausi, buvo žemiau negu žema (1)

„Kai tu save ramini alkoholyje, tau nebėra skirtumo, dabar vakaras ar rytas, - gyvenimo būdo...

Nusileidusiame lėktuve palikta keleivė: buvo aklinai tamsu, košmaras

Nusileidusiame lėktuve palikta mieganti keleivė. Išgąstį moteriai sukėlęs incidentas įvyko...

Legendinio „Salūno“ Palangoje nebeliko: pigaus alaus mėgėjai čia nebebus įleidžiami (28)

Legendinis Palangos restoranas „Laukinių vakarų salūnas“ duris užvėrė amžiams....

Šiame Vilniaus rajone masiškai perka sklypus: prognozuoja NT augimą (24)

Šiuo metu Kalnėnų mikrorajone plėtojami didžiuliai visuomeninės ir komercinės paskirties...

Kokainas jau aptinkamas ir vandens gyvūnuose: Europoje tai gali tapti tendencija (1)

Kaip rašoma businessinsider.com , penkios Didžiosios Britanijos upės buvo tiriamos, o...