Kaip skelbta anksčiau, liberalas, konstatavęs, kad šiuo metu, pasak jo, Lietuva neturi aiškios nacionalinės politikos dėl priešiškos kaimyninės valstybės, paragino šalies institucijas sukurti tokį dokumentą, kuriame turėtų nugulti nuostatos, susijusios su visišku Lietuvos-Baltarusijos sienos uždarymu, sustiprinta pasienio apsauga ir priemonėmis kovai su litvinizmu.
URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis nesutinka su koalicijos kolega – esą Lietuva neturi strategijos dėl Baltarusijos. Jis tvirtina, kad Vilniaus laikysena Minsko ir baltarusių opozicijos klausimu yra aiški ir tęsiasi jau kelis dešimtmečius. Be to, jam keistai skamba siūlymai visiškai uždaryti sieną su Baltarusija – taip, pasak jo, europietiškumo siekianti baltarusių visuomenė būtų atribota nuo Vakarų.
Tuo metu „valstietis“ Giedrius Surplys mano, kad kalbėti apie strategijos kūrimą tokiomis aplinkybėmis, kai Minsko režimo likimas yra neaiškus, yra laiko švaistymas.
Ž. Pavilionis: dėl baltarusių laisvės ir demokratijos turime dešimtmečius besitęsiančią strategiją
R. Lopatai konstatuojant, kad Lietuva neturi aiškios strateginės politikos dėl Baltarusijos, Ž. Pavilionis tvirtina priešingai. URK pirmininkas pabrėžia – nacionalinė Lietuvos pozicija dėl Baltarusijos buvo suformuota jau prieš kelis dešimtmečius. Todėl, jo manymu, Vilniaus laikysena Minsko atžvilgiu yra aiški ir nuosekli.
„Man kartais atrodo, kad profesorius nelabai atsimena, ką pats yra daręs 30 metų kartu su Užsienio reikalų ministerija (...). Kaip buvęs Užsienio reikalų ministerijos darbuotojas, norėčiau priminti profesoriui, kad būtent Lietuva trisdešimt metų kaip turi gan nuoseklią poziciją dėl Baltarusijos laisvės ir jos demokratijos“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis, komentuodamas ne vieną dešimtmetį tarptautinės bei užsienio politikos tyrinėjusio R. Lopatos idėją.
„Kai mes įstojome į Europos Sąjungą, Baltarusija buvo – kažkada ironizavau – gal 115 klausimas Europos Sąjungos darbotvarkėje. Visi pinigai buvo skiriami Lukašenkai, nebuvo jokios tiesioginės demokratinės paramos. (...) Mes pradėjome kelti baltarusių laisvės klausimą, pasiekėme pirmuosius tiesioginės demokratinės paramos mechanizmus“, – tvirtino jis.
Konservatorius atkreipė dėmesį, kad Lietuvos strateginė politika atsispindi ir paramos Baltarusijos opozicijai veiksmais.
„Ta parama laisvei ir demokratijai, kuri taip pat pasikartojo ir po revoliucijos, kai mes pirmieji įvardijome Lukašenką nelegitimiu vadovu, ir Sviatlanai Cichanouskajai – kaip išrinktajai prezidentei – suteikėme prieglobstį. Tai pradėjo daryti buvusios valdžios ir iš esmės tęsė visos kitos kadencijos. Dėl baltarusių laisvės ir demokratijos mes turime dešimtmečius besitęsiančią strategiją“, – aiškino politikas.
Todėl siūlymai uždaryti sieną su Baltarusija, paliekant humanitarinį koridorių nuo režimo bėgantiems baltarusiams, Ž. Pavilionui atrodo keisti.
„Šiek tiek paradoksaliai skamba siekis kurt strategiją uždarant sienas. Mano nuomone, tuo mes ir skiriamės nuo kitų šalių – kad mes nuosekliai baltarusius bandome nuo Maskvos atplėšti. Tikrai ne visada šimtaprocentinis sienos uždarymas šią strategiją atitiktų“, – svarstė jis.
„Pritariu selektyviam žiūrėjimui – tą darome su kiekvienu atvykstančiu ir ypač disidentu, su jais dirba visos mūsų tarnybos. Manau, tai yra teisingas požiūris – galime griežtinti, stiprinti tą selektyvumą. Bet kvietimas strategijai užsidarant nuo strategijos objekto pilnai – man atrodo šiek tiek grubokas“, – apibendrino jis.
G. Surplys: R. Lopatos siūlymas nėra savailaikis
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys, URK pirmininko pavaduotojas Giedrius Surplys taip pat nemano, kad Vilniui reikėtų kurti politinę strategiją dėl Baltarusijos. Visgi, jo argumentai yra kitokie nei Ž. Pavilionio. Opozicijoje dirbantis politikas sako, kad kurti strategiją dabartiniame geopolitiniame kontekste – kai nėra aišku, koks yra A. Lukašenkos režimo likimas – nėra racionalu.
„Šioje vietoje man yra keista kalbėti apie strategijos kūrimą valstybės, kuri realiai yra ant žlugimo slenksčio, atžvilgiu. Aš sakyčiau, kad dabar mes turime, deja, dorotis su pasekmėmis, o ne galvoti apie strategiją, kurios aplinkybes mes sunkiai galime numatyti – ar Baltarusija išliks kaip savarankiška valstybė, ar Baltarusijoje išliks Lukašenkos režimas. Visi šie dalykai yra neapibrėžti. Dabar bandyti burti iš kavos tirščių labai besikeičiančioje aplinkoje – mano galva, tam tiesiog ne metas“, – Eltai komentavo G. Surplys.
Vis dėlto, dabartinei Lietuvos politikai „valstietis“ kritikos taip pat negaili.
„Kalbant konkrečiai – norėjome, kad Baltarusija integruotųsi į Europos Sąjungą. (...) Deja, dabar ji yra faktiškai okupuota Rusijos, atsivežanti branduolinį ginklą, turi nesaugią atominę elektrinę ir dar „Wagner“ samdinius, kurie yra neprognozuojami“, – dėstė URK narys.
„Lyg ir visi suprantame, ką darome, bet rezultatai kažkodėl yra priešingi, negu mes norėtume“, – stebėjosi jis.
Todėl, pasak jo, R. Lopatos siūlymas „nėra savalaikis“. G. Surplys akcentuoja – Lietuvai šiuo metu reikėtų galvoti, kaip susidoroti su Minsko režimo politikos pasekmėmis, o ne kurti ilgalaikes strategijas.
„Pasiūlymas nėra savalaikis. Mes dabar turime sutarti dėl konkrečių taktinių sprendimų, kurių reikia apsaugoti Lietuvos nacionalinį saugumą. Ir tada, kai paaiškės, kur link situacija juda, tada galėsime kalbėti apie strategiją“, – nurodė jis.
