Įvertino NATO komunikatą
L. Linkevičiaus teigimu, komunikatas yra labai įvairus. Anot jo, žinios, susijusios su mūsų ir mūsų regiono saugumu – džiuginantys ir geri sprendimai, tačiau optimizmą apkartino Ukrainos situacija.
„Mano nuomone, čia NATO turėjo parodyti daugiau drąsos, lyderystės, galbūt jautrumo Ukrainai, nes, jeigu taip formaliai žiūrėti, dabar visi tai lygina su Bukarešto viršūnių susitikimu, vykusiu prieš 15 metų“, – teigė jis.
Pašnekovo teigimu, apčiuopiamu rezultatu galima įvardinti tai, jog buvo pašalintas Ukrainos narystės NATO veiksmų planas, tačiau, anot L. Linkevičiaus, pašalinus vieną kliūtį, atsirado kita – miglotas sąlygų pildymas.
„Jeigu dabar paklaustumėme, kas tos sąlygos – niekas nemoka paaiškinti. Kiekvienas kažką tai džiazuoja, kiekvienas skirtingai supranta. Sakyčiau, kad vieną kliūtį patraukėme ir kitą įdėjome“, – teigė jis.
Spaudos konferencija
Anot L. Linkevičiaus, nors Ukrainos nuoskaudos ir kitų šalių nusivylimas spaudos konferencijoje buvo jaučiamas, tačiau emocijos buvo patrauktos į šalį ir buvo nutarta konstruktyviai kalbėtis, o tai – labai geras ženklas.
„Stoltenbergas pasakė daugiau nei yra komunikate, jeigu atidžiau klausėte. Jis, pavyzdžiui, pasakė tokią mintį, kad, kai baigsis karas, Aljansas nagrindės saugumo garantijas. Čia nepasakyta, kad narystė, kad kvies, bet vis tiek tai jau yra tai, ką norėtų girdėti ukrainiečiai“, – teigė jis.
Pašnekovo teigimu, patys ukrainiečiai taip pat išliko supratingi.
„Kai kaltina ukrainiečius, kad jie čia tikisi per daug, nes bus karas, jeigu juos priims, tai čia irgi toks žaidimas emocijomis. Jie patys ne kartą pasakė ir Zelenskis sakė: mes nesame naivūs, mes suprantame, kad karo metu mūsų nepriims, bet jis nori matyti perspektyvą, kas yra labai teisėta, nes jie kariauja, žūva jų žmonės – jie nori matyti, kad po to jie gaus tas saugumo garantijas“, – aiškino jis.
L. Linkevičius pasidalijo, kaip, jo akimis, viskas turėjo vykti.
„Turėjo būti dar kartą pakartota, kad palaikysime tiek, kiek reikės – iki galo. Mūsų supratimu, tas galas nėra Maskvos užgrobimas. Mūsų supratimu – Ukrainos teritorijos išlaisvinimas nuo Rusijos ir, kai jie jau kontroliuos savo sienas, tai jau galima svarstyti kažkokius kitus sprendimus. Jeigu rusai net ir toliau norės tęsti karo veiksmus – čia jų problemos, bet ukrainiečiai tokių neturi ambicijų, kad grobti Rusijos teritoriją“, – teigė jis.
Pašnekovo teigimu, po to būtų privaloma apsvarstyti Ukrainos saugumo garantijas, nes, turint tokį kaimyną, tu niekada nesi garantuotas dėl saugumo.
„Kažkokiais panašiais žodžiais ir Stoltenbergas pasisakė šiandien: baigsis konfliktas ir mes imamės iškart svarstyti saugumo garantijas. Tai kažkas galėjo irgi atsirasti komunikate, bet, matyt, nebuvo pakankamai palaikymo“, – svarstė jis.
L. Linkevičiaus teigimu, kodėl visa tai komunikate neatsirado, reikėtų klausti pačių prieštaravusių, tačiau jis pasidalijo savo prielaidomis.
„Matote, yra toks paradoksas. Mes kaip ir suprantame, kad Ukraina turi laimėti, bet kai kam sunku suprasti, kad Rusija turi pralaimėti ir tas pralaimėjimas dar yra skirtingai suprantamas, ir rusai bando dramatizuoti situaciją: kaip jūs galite nugalėti branduolinę valstybę, nors niekas nenori okupuoti Rusijos. Ar jie ten išsiskirstys, ar pakeis valdžią – tai jų problemos. Imti Maskvą – pačių rusų užduotis ir čia reikia skirti, nereikia dramatizuoti tos situacijos“, – teigė jis.
Trūksta lyderystės
Lietuvos bei Ukrainos analitikai pastebi, kad į Rusijos grasinimus reaguojama taip, kaip pasakys JAV, o JAV, akivaizdu, nėra nusiteikusi smarkiai konfrontuoti. Pasak L. Linkevičiaus, JAV yra tikrai svarbi valstybė, dėl Ukrainos padariusi daug svarbių dalykų, tačiau tam tikrus dalykus daro per lėtai ir per atsargiai.
„Dėka JAV, suburta Ramšteino koalicija ta 50 valstybių, jie tikrai yra lyderiai, tiekiant karinę paramą, milijardiniai paketai paramos eina ir paskutiniu metu vėl dar vienas. Gal per lėtai, bet vis tiek jie eina, tačiau kartu – nesuteikiama ta tokia esminė ginkluotė, kuri reikalinga kontrpuolime: toliašaudė artilerija, atakoms raketos, pavyzdžiui, ir F-16 naikintuvai“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie F-16 naikintuvus, L. Linkevičius pabrėžė ir dar vieną svarbų dalyką.
„Nepaisant to, kad šnekama apie F-16 jau seniai – mokymai dar neprasidėjo. Kaip paaiškėjo, tik kitą mėnesį prasidės pas olandus, pas danu mokymai, vadinasi, lėktuvų tiekimas dar vėliau prasidės, o karas vyksta. Dabar nereikia būti karo ekspertu, kad suprastum, kad šalis vykdo kontrpuolimą, be palaikymo iš oro, be toliašaudės artilerijos, tam, kad išlaisvintų savo teritoriją, o tie patys sprendėjai, kurie to nesuteikia, dar tokius komentarus skelbia, kad tikėjosi to kontrpuolimo efektyvesnio. Tai tada tikrai trūksta kantrybė ir generolui Zalužnui“, – teigė jis.
Anot jo, būtent lyderių neapsisprendimas ir nekonkretumas kuria juntamą įtampą.
„Aš manau, kad kritika Zelenskio buvo aštri, kai jis vyko į Vilnių ir mes girdėjome, kad kai kas įsižeidė, tai, žinote, tai yra nemoralu. Jeigu mes aiškiname, kad jie kovoja ir už mus, ir už mūsų laisvę, ir už visą kitą – žūva jie kiekvieną dieną, ne mes. Žūva, gyvybes aukoja ir mes čia dar samprotaujame, kažkokie įsižeidę esame. Kažkaip tai nelabai moralu ir ciniška, sakyčiau. Aš tokių dalykų nesuprantu. Zelenskis turi 10 kartų daugiau priežasčių įsižeisti“, – teigė L. Linkevičius.
Nuleisti rankų negalime
Anot L. Linkevičiaus, galima matyti, kad Zelenskis supranta, jos sprendimus priimti nėra lengva. Nėra lengva ir patiems ukrainiečiams – negavus pakvietimo į NATO, buvo daug nusivylusių. L. Linkevičius teigė bendravęs su tokiais ukrainiečiais ir siuntęs jiems labai svarbią žinutę.
„Sakiau, klausykite, gyvenimas nesibaigia ties Vilniaus viršūnių susitikimu – turėkite kantrybės. Visą laiką kaip pavyzdį pateikiu, kurį pats esu girdėjęs ne kartą 2000 metais, kad mes niekada nebūsime NATO nariais. Vietų pareiškimų tokių nebuvo, bet į akis sakė: būkite realistai. Jūsų maža valstybė, labai įspūdinga jos laisvės kova ir viskas čia tvarkoje, bet supraskite. Štai tokia buvo mūsų motyvacija“, – dalijosi pašnekovas.
Anot jo, ukrainiečius turėtų džiuginti tai, jog jiems kelias į NATO yra garantuotas.
„Bandžiau racionaliai paaiškinti, kad, jeigu yra meniu priemonių, ir kurių gali rinktis – tai galima rinktis, o jūs negalite rinktis nei tų priemonių, nes vienintelė garantija yra narystė NATO, nei partnerių negalite rinktis. Galima ten pergyventi, kad jie gal nepakankamai energingai kartais padeda, bet kitų nėra ir dabar nebus kitų, tai reikia konstruktyviai, kantriai dirbti ir nenuleisti rankų“, – teigė L. Linkevičius.
Bendrai įvertino Vilniaus NATO viršūnių susitikimą
L. Linkevičiaus teigimu, atrodo, jog renginiu Vilniuje patenkinti buvo visi, tad iš organizacinės pusės – priekaištų nekyla.
„Labiau gal turinys rūpi, tai čia pereičiau prie mums tiesiogiai labai svarbių dalykų, kurių daugelis jau buvo aptarti ir suderinti prieš viršūnių susitikimą. Regioniniai planai – kokybiški, iš esmės kitokie. Po Šaltojo karo jie pirmą kartą tokie konkretūs, kalbant apie gynybą, nuo pirmo momento, nuo pirmo centimetro, o ne kažkaip užleidus. Sudėtinė dalis, tas rotacinis oro gynybos modelis – tai kaip tik tie pajėgumai, kurių trūksta visoms Baltijos šalims, tai dabar jį reikia užpildyti pajėgumais“, – teigė jis.
Dar vienas svarbus momentas – tai sprendimai dėl 2% gynybai.
„Mes tą vykdome kriterijų, bet tik 7 valstybės iš 31 tą daro, tai čia kaip jau mes bepavadinsime, ar apatine riba, ar viršutine riba – nuo to nepadaugės tų valstybių, bet mūsų interesas, kad tas būtų“, – teigė L. Linkevičius.
Anot jo, džiugina ir Švedijos narystės NATO reikalai.
„Dar anksti sakyti, kad jau finalas tos gražios dramos. Palaukime, jau mokame, turime pamokų. Reikia, kad parlamentas Turkijos ratifikuotų, bet tai vis tiek didžiulė žinia ne tik Švedijai, NATO, bet mums – Lietuvai. Jeigu žiūrėti nuo Palangos iki Gotlando – 200 kilometrų. Tai arčiau nei iki Vilniaus. Čia yra mums nepaprastai svarbus dalykas“, – teigė pašnekovas.
Pasak L. Linkevičiaus, kas nulėmė tokį Turkijos prezidento Erdogano sprendimą – niekada nesužinosime. Anot pašnekovo, mums turėtų būti svarbu tai, kad yra rezultatas.
„Matyt, daug visko buvo. Turkai – jie turi tokią savybę. Jie tikrai dramatizuoja, kiekvienu atveju spaudžia maksimumą iš to, kas jiems svarbu, pagal jų interesus“, – teigė jis.
Ukrainos ateitis
Nors Vilniuje didysis žingsnis neįvyko, tačiau prezidento V. Zelenskio biure jau atsiranda vertinimų, kad galbūt Vašingtone, 2024-ųjų metų NATO viršūnių susitikime, Ukraina išgirs aiškų ir tvirtą pakvietimą su datomis. Anot L. Linkevičiaus, konkrečias datas nusakyti sunku, tačiau, kadangi Ukrainai buvo pažadėta narystė NATO – vieną dieną tai įvyks, tačiau norisi, kad įvyktų greičiau.
„Matote, laikas eina, aukos didėja, šalis griaunama. Čia yra ne tik tokie moraliniai kažkokie įsipareigojimai. Yra ir finansiniai įsipareigojimai. Juk griaunama šalis – ją reikės atstatyti. Kas tą darys? Reikės padėti tai pačiai Europos Sąjungai ir generuoti tuos šimtus milijardų. Kažką gal paims iš Rusijos užšaldytų pinigu – tai, pasirodo, ne taip paprasta išspręsti teisiškai. Taip, kad čia kuo daugiau griaus, tuo daugiau kainuos. Vadinasi, reikia, kad visa tai kuo trumpiau užtruktų“, – teigė L. Linkevičius.
Anot jo, bet koks blaškymasis šiuo metu yra nepateisinamas, todėl turime stengtis, kad būtų kuo daugiau lyderystės, o įsitraukimo ir noro padėti, L. Linkevičiaus teigimu, iš Vakarų kiek pritrūksta. Jis įvardijo, ko šiuo metu tikimasi iš Vakarų.
„Zelenskis pats, kai buvo paklaustas, kas yra svarbiausia, tai jis išvardijo prioritetus ir pradėjo nuo ginklų. Būtent tą patį įspūdį susidariau praeitą savaitę grįžęs iš Ukrainos. Aišku, pirmiausia, pasikartosiu – jiems reikalinga artilerija ir aviacija, visa amunicija“, – teigė pašnekovas.
