Žmogaus teisių gynėjai tvirtina, kad tokie veiksmai privedė prie Baltarusijos žmogaus teisių organizacijos vadovo Alesio Beliackio sulaikymo.
Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius žurnalistams pripažino, kad tai tiesa. Pasak jo, protestuojant prieš Baltarusijos veiksmus, teisinės pagalbos teikimas stabdomas neribotam laikui, iki bus rasti patikimesni teisinio bendradarbiavimo mechanizmai.
„Politinių kalinių Europos vidury neturėtų būti. Teisingumo ministerijos nepritarimas yra išreiškiamas tuo, kad atsisakoma vykdyti teisinės pagalbos prašymus tol, kol kebus užtikrinimo, jog jų rėmuose gauta informacija nebus panaudota politiniams tikslams“, - kalbėjo T. Vaitkevičius.
Pasak jo, tai pirmas atvejis, kuomet Lietuvos pagal teisinio bendradarbiavimo sutartį suteikta informacija privedė prie tokių rezultatų. Baltarusijos veiksmus viceministras pavadino niekingais.
Baltarusiai teisinės pagalbos prašyme nurodė, kad reikalinga informacija bus pasitelkta siekiant išsiaiškinti įtarimus dėl mokesčių nemokėjimo. „Tai yra pirmas atvejis, keliantis, sakysiu tiesiai šviesiai, panieką baltarusių valdžiai, kada šitą instrumentą buvo galima panaudoti politiniams tikslams“, - apmaudo neslėpė T. Vaitkevičius.
Jis taip pat išreiškė viltį, kad spragos teisinės pagalbos mechanizme bus pakankamai greitai užlopytos, ir teisinės pagalbos teikimą Baltarusijai bus galima atnaujinti žinant, kad tokie akibrokštai nepasikartos.
„Esu įsitikinęs, kad teisinės pagalbos teikimas neturi nutrūkti, ir kai tai bus pagrįsta, kai tai bus reikalinga Lietuvos žmonėms, Baltarusijos žmonėms, tas teisinės pagalbos prašymų įgyvendinimas vyks“, - pridūrė T. Vaitkevičius.
Nežinojo, kad išduoda žmogaus teisių gynėją
T. Vaitkevičiaus teigimu, Teisingumo ministerija gavo teisinės pagalbos prašymą, kuriame nurodyta A. Beliackio pavardė, tačiau neįvertino galimybės, kad informacija pagal teisinės pagalbos prašymą gali būti panaudota politiniais tikslais.
„Jeigu būtų bet kokios indikacijos, kad teisinė pagalba gali būti panaudota politiniams tikslams, nebūtume suteikę tokios teisinės pagalbos. Mes iš tiesų turime teisę neteikti tokios pagalbos. Mes į tai (A. Beliackio dalyvavimą Baltarusijos opozicijos veikloje – DELFI) neatkreipėme dėmesio. Ta pavardė nebuvo identifikuota kaip asmens, kuris vadovauja opoziciniam judėjimui“, - pripažino viceministras.
Pasak jo, iš jokių tarnybų nebuvo gauta informacijos apie galimą teisinės pagalbos instrumentų panaudojimą siekiant susidoroti su opozicijos veikėju. T. Vaitkevičiaus teigimu, „pagal standartinę procedūrą“ ministerija turi gauti tokią informaciją, tačiau šis mechanizmas nesuveikė. Esą jeigu ministerijos specialistai būtų žinoję, kad Baltarusija prašo informacijos apie opozicionieriaus veiklą, Minsko prašymas veikiausiai būtų buvęs atmestas.
Galutinį sprendimą perduoti informaciją Baltarusijos tarnybos priėmė Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento vadovybė.
Baltarusija kreipėsi tiesiai į bankus
Anot T. Vaitkevičiaus, Baltarusijos tarnybos dėl informacijos apie A. Beliackio sąskaitas suteikimo kreipėsi į kelis Lietuvos komercinius bankus, o Teisingumo ministerija buvo už tai atsakinga valstybės institucija. Tačiau jis pažymėjo, kad bankininkai turėjo teisę atsisakyti vykdyti Baltarusijos prašymą, bet to nepadarė – kaip ir pati Teisingumo ministerija.
„Baltarusijos pusė prašymą pateikė tiesiogiai Lietuvos bankams. Tas prašymas, pagal procedūrą, yra siunčiamas per Teisingumo ministeriją. (...) Bankai turėjo informacijos, jų buvo prašoma. Mes įvertinome prašymo atitikimą teisine prasme ir persiuntėme tai institucijai, kurios buvo prašyta. Tai yra visiškai standartinė procedūra. Bankai iš tiesų galėjo atsisakyti teikti tokią informaciją – tokiu atveju būtų kilęs klausimas, ar neturėtų būti tokia informacija išsireikalaujama teismo keliu. Žinot, gyvenam, skirtingai nuo baltarusių, laisvoje valstybėje“, - aiškino viceministras.
Bankų, kurie Baltarusijos žinybos suteikė informaciją apie „Vesnos“ sąskaitas, pavadinimus viceministras atsisakė įvardinti.