aA
Lietuva 25-ąjį kartą mini tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną.
© DELFI / Tomas Vinickas

Pagrindinę Laisvės gynėjų minėjimo dieną – sausio 13-osios rytą Lietuvos žmonės dalyvavo pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“ ir valstybės institucijose, mokyklose prie langų uždegtos žvakutės. Vėliau Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija transliavo laidą „Pamoka Laisvei“.

Tuo pat metu Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje buvo dedamos gėlės prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“.

Laisvės gynėjų atminimas buvo pagerbtas ir iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. Vidudienį Nepriklausomybės aikštėje vyko Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.

Po jos vyko Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos iškilmingas paradas ir renginio dalyvių eitynės nuo sostinės Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės.

Sausio 13-osios aukos pagerbiamos Antakalnio kapinėse.

Popietę Seimo Konstitucijos salėje Seimo vadovybė ir Vyriausybės nariai susitinka su žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiaisiais nuo sovietų agresijos 1991 metais.

Pavakare – šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

Seimo Parlamento ir Vitražo galerijos bei Sausio 13-osios memorialas trečiadienį bus atviri visuomenei. Atvirų durų valandomis bus galima apžiūrėti parodas, bus demonstruojama vaizdo medžiaga, meninės kompozicijos.

Laisvės gynėjų diena taip pat bus paminėta atvirų durų dienų programa Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.

Bandydama nuversti teisėtai išrinktą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą paskelbusią Lietuvos valdžią sovietų kariuomenė 1991 metų sausio 13-osios naktį Vilniuje ginkluota jėga užėmė Televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą. Sovietų kariuomenė tuomet neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų, kuriuos saugojo dešimtys tūkstančių žmonių. Tačiau prie Televizijos bokšto nebuvo išvengta aukų, – desantininkams pradėjus su karine technika važinėti po minią ir šaudyti į beginklius žmones, žuvo 14 ir buvo sužeisti daugiau nei tūkstantis laisvės gynėjų.

Žuvusiems už Lietuvos laisvę skambės V. A. Mocarto „Requiem“

Laisvės gynėjų dieną Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) įvyks ypatingas koncertas. Sausio 13-ąją teatro scenoje nuskambės vienas gražiausių klasikinio repertuaro kūrinių – Volfgango Amadėjaus Mocarto „Requiem“. Kaip prasminga įžanga klasiko kūriniui bus atliktas naujausias kompozitoriaus Algirdo Martinaičio opusas „Agnus Dei“.

Scenoje pasirodys ryškiausi LNOBT solistai. „Requiem“ dainuos Joana Gedmintaitė (sopranas), Laima Jonutytė (mecosopranas), Tomas Pavilionis (tenoras) ir Liudas Norvaišas (bosas). „Agnus Dei“ solistė – Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas). Taip pat dainuos LNOBT choras (meno vadovas Česlovas Radžiūnas), grieš LNOBT simfoninis orkestras. Diriguos teatro muzikos vadovas Robertas Šervenikas.

V. A. Mocarto Gedulingosios mišios d-moll pagal liturginius mišių tekstus lotynų kalba yra viena žymiausių ir įtaigiausių austrų muzikos genijaus kompozicijų. Prieš 225 metus sukurtas „Requiem“ buvo paskutinis V. A. Mocarto kūrinys, kurio jis nespėjo užbaigti (mirė 1791 m.). Kompozitorius parašė pirmąsias dalis („Requiem“ ir „Kyrie“) bei nužymėjo pagrindinius centrinio kūrinio epizodo „Dies irae“ bruožus. Yra žinoma, kad V. A. Mocartas nurodė, kaip pabaigti „Requiem“.

V. A. Mocarto „Requiem“ plačiai skamba pasaulio koncertų salėse. Antai tą pačią sausio 13 d. kūrinys skambės Paryžiaus filharmonijos didžiojoje salėje, sausio 21 d. – Toronto koncertų salėje, sausio 22 d. – Zalcburge, V. A. Mocarto savaitės metu (V. A. Mocartas gimė 1756 m. sausio 27 d.), sausio 27 d. – Londone, vasario 21 d. – Nagano mieste Japonijoje ir t. t.

A. Martinaičio „Agnus Dei“ („Dievo avinėli“) kompozitoriaus kūrinių sąraše pažymėtas kaip naujausia jo kompozicija, sukurta 2015 m. Ji papildo gausią A. Martinaičio kūrybą religine tema. Kitaip nei savo pasaulietinėje kūryboje, kur A. Martinaitis linkęs ironizuoti, stebinti publiką muzikiniais ir prasmių paradoksais, kurdamas sakralinę muziką, kompozitorius laikosi per amžius nugludintos tradicijos.

A. Martinaitis rašo tiek tradicinio pavidalo mišias („Gailestingumo mišios“ pagal lotyniškus liturginius tekstus), tiek laisvos formos kompozicijas religine tema (pvz., „Gailestingumo altorius“ pagal Šv. Faustinos tekstus).

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Lentpjūvė iš pragaro“ – viena brutaliausių Antrojo pasaulinio karo paslapčių (102)

Po daugiau nei 70 metų tylos į viešumą braunasi viena ilgiausiai saugotų ir siaubingiausių...

Prasidėjo didysis „Eurovizijos“ atrankų finalas: dėl galimybės atstovauti Lietuvai kovoja aštuoni geriausieji pildoma (491)

Šeštadienį LRT Didžiojoje studijoje verda tikros eurovizinės aistros. Būtent šį vakarą...

Unikauskas pataria – ką daryti, kad nereikėtų vaistų: sveikata priklauso nuo 4 dalykų (24)

„Mūsų sveikata nemažai priklauso nuo mūsų pačių, tik labai svarbu laikytis keturių...

Abejojama, ar Valančiūnas galės padėti savo ekipai Klivlande (5)

Memfio „Grizzlies“ klubas išplatino sąrašą žaidėjų, kurie negalės padėti artimiausiame...

Atrankų finalininkai jau ruošiasi lemiamai kovai: netrukus paaiškės Lietuvos pasirinkimas „Eurovizijoje“ (131)

Šeštadienio pavakarę LRT Didžiojoje studijoje jau lūkuriavo savo pasirodymams norintys...

Skandalas dėl pinigų plovimo „Swedbank“ kirto skaudžiai: prarado milijardus, reputacijai – smūgis (144)

Pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio vieno didžiausių Švedijos bankų „Swedbank“...

Laidotuvių tradicijos keičiasi kardinaliai: organizatorė išklojo keistus lietuvių pageidavimus (9)

Dar prieš kelerius metus išgirdę žodį „ laidotuvių planavimas “, daugelis turbūt būtų...

Kūdikiui atliko labai neįprastą operaciją: ar jos reikia, išduoda ir veidas (26)

„Gimė gražus kūdikis, o vėliau galvos forma ėmė keistis, ar tai normalu?“, – Vaikų...

Dainiaus Sinkevičiaus knygos „Pravieniškių mafija“ pristatymas Vilniaus knygų mugėje (9)

Vasario 23 d. 19 val. tiesiogiai iš Vilniaus Knygų mugės — žurnalisto Dainiaus Sinkevičiaus...

Jokubaitis: remiantis Platonu, šiandien iš valstybės reikėtų išvaryti visus žurnalistus (166)

Mūsų politika neatsitiktinai darosi vis kvailesnė, tai scientizmo įsitvirtinimo padarinys, teigė...