Kompensacijos – tik už paskutiniuosius trejus metus
Nuo kitų metų liepos 1-osios dienos, nepanaudojus atostogų, jos bus naikinamos, kitaip sakant, žmonės galės gauti kompensacijas tik už paskutiniuosius trejus metus.
„Kitais metais, jeigu jūs išeisite iš darbo, turėsite teisę gauti kompensaciją už tas atostogas, kurių jūs nepanaudojote. Jūs dirbote ir jums kasmet priklausė po 20 darbo dienų. Jūs galėsite gauti kompensaciją už 3 metus: 2019 metus, 2018 metus ir 2017 metus. O tai, kas buvo sukaupta 2016 ar 2015 metais, dingsta. Mūsų galva, tokia skaičiuoklė ir tokia matematika nėra teisinga, nes tie metai nesiskiria nuo kitų. Žmonės tas atostogų dienas, kurios jiems vienaip ar kitaip susikaupė, jos jiems priklauso, nes jie sąžiningai tai uždirbo. Aišku, reiktų pripažinti, kad niekas turbūt specialiai nekaupia, tokios ryškios tendencijos nėra. Tos atostogos gali susikaupti dėl įvairių specifinių situacijų.
Būna, kai įmonės vadovas dėl darbų apimties priima įsakymą, kad ne daugiau nei tiek ir tiek dienų leidžiama dirbantiesiems atostogauti per metus. Tada tos dienos automatiškai keičiasi. Mes turime tokių pavyzdžių. Ypač tie senjorai, kurie vienoje įmonėje gali išdirbti labai ilgus metus, jiems susikaupia daug atostogų, o dabar imti ir jas nupjauti, neišmokėti kompensacijų – visiškai nesąžininga ir neteisinga, nes jie sąžiningai tai uždirbo“, – DELFI sakė A.Gelžinis.
Gresia sukauptų atostogų praradimas
Tiesa, svarbu pabrėžti, kad treji metai, 60 darbo dienų atostogų, trys mėnesiai yra tikrai ilgas laiko tarpas. Kaip pastebi A.Gelžinis, daug kas priklauso nuo darbuotojo ir darbdavio susitarimo, tačiau atimti tai, ką žmogus sukaupė – neteisinga, pabrėžia tarybos narys.
„Žinoma, tai priklauso nuo darbo santykių, nuo darbdavio ir darbuotojo, kaip darbdavys šį momentą vertina, ar jis nori, kad jo darbdavys būtų pailsėjęs, ar pats dirbantysis yra veiklus, ir galbūt tos atostogos jį tiesiog išbalansuoja. Bet faktas yra tas, kad nuo kitų metų liepos 1-osios dienos gresia sukauptų atostogų praradimas, taip pat – praradimas kompensacijų, kas, mūsų nuomone, yra negerai“, – kalbėjo A.Gelžinis.
Daugelį neramina tai, kad kai kurie žmonės turi sukaupę net 120 dienų.
„Tų dienų skaičius gali būti labai įvairus. Manau, turėtų dėl to nuspręsti darbuotojas ir darbdavys. Pagal įstatymus, priklauso kompensacija. Jeigu mes gyvename, kaip sako Lietuvos centrinio banko vadovas, aukso amžiuje, girdime apie gerovės valstybę, kurią kuriame, jau iš dalies gyvensime joje greitai. Ar tikrai yra kažkokios ekstremalios sąlygos, dėl kurių dabar iš žmonių reikėtų atimti tai, ką jie sąžiningai užsidirbo“, – svarsto A.Gelžinis.
Mato du kelius, tarp jų – Darbo kodekso pakeitimai
Nors, kaip sako A.Gelžinis, pasiūlyti ką nors labai konkretaus būtų sunku, tačiau egzistuoja mažiausiai du keliai, kaip būtų galima pakoreguoti tokią situaciją.
„Buvo trejų metų laikotarpis, per kurį reikėjo pasiruošti šiam laikotarpiui. Buvo daug kalbų apie tai, kad per tą laiką žmonės turėtų išnaudoti tas atostogas, kurios susikaupė per trejus metus. Matome situaciją ir yra pavyzdžių, kai žmonės neišnaudojo ir negalėjo įvykdyti to, ir nebuvo dėl to kalti. Reikia ieškoti sprendimo. Kokie yra galimi sprendimo variantai? Vienas yra teisinis kelias – formuoti teisinę praktiką, kad tos kompensacijos vis tik už atostogas, kurios susikaupė ir nepavyko jų išnaudoti, būtų išmokėtos. Kitas kelias, galima juk pasakyti, kad Darbo kodeksas nėra „šventa karvė“ - viskas yra susitarimo klausimas.
Galbūt keisti reiktų Darbo kodekso straipsnį“, –sakė A.Gelžinis. „Būtų sunku įvardyti kažkokius labai konkrečius pasiūlymus. Mes tik dabar identifikavome tokią problemą, o kitų metų liepos mėnesis artėja, liko mažiau nei metai. Matome, kad per tą laiką tikrai ne visiems pavyks išnaudoti tų susikaupusių atostogų ir jos bus nurėžtos, o tai yra neteisinga, mes turime europinę praktikę kiek kitokią“, – sakė A.Gelžinis.