Praėjusį ketvirtadienį D. Grybauskaitė pareiškė įsitikinusi, kad pasienio pareigūnai netinkamai atliko savo funkcijas ir panaudojo perteklinę jėgą. Šis pasisakymas sulaukė didelės visuomenės reakcijos. Alyvos į ugnį įpylė priešingos pozicijos laikęsis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. ="http:>

„Nesuprantu, kas nutiko prezidentei, gal patarėjai ir padėjėjai prisiskaitė pernelyg daug komentarų naujienų portaluose ir padarė toli siekiančias išvadas. Gal suklaidino paties įvykio panašumas į tuos plačiai aprašytus nutikimus JAV, kai nuo policijos sprunkančius ar jiems pasipriešinusius jaunus juodaodžius nušaudavo baltieji pareigūnai, o tada per visą šalį nusirisdavo rasinių riaušių banga?“, – savo komentare D. Grybauskaitės pareiškimu stebėjosi žurnalistas, apžvalgininkas Romas Sadauskas-Kvietkevičius.

Kad Lietuvai JAV pavyzdys šiuo atveju netinka, sako ir ISM universiteto ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas Vincentas Vobolevičius. Pasak jo, priešingai nei JAV, Lietuvoje tokie dalykai nutinka retai, be to, JAV dažniausiai nukenčia juodaodžiai.

„Aš manau, kad čia buvo greitas pasakymas, dėl kurio dabar prezidentė iš politinės pusės gailisi. Ko gero, ji taip pati ir galvoja, kiek esu su ja bendravęs, ji labai griežtai nusistačiusi dėl teisėtvarkos struktūrų savivaliavimo ar net važinėjimo su švyturėliais, kurio pati nenaudoja“, – DELFI sakė V. Vobolevičius.

Vincentas Vobolevičius
Tačiau, mano jis, nepaisant kilnių jausmų, D. Grybauskatė šiuo atveju neturėjo pasireikšti – taip daromas poveikis tyrimui. Be to, reikia turėti politinę uoslę – žinome, kokioje valstybėje gyvename ir buvo galima nuspėti, kad žmonėms tai nepatiks. Politologo manymu, artėjant Seimo rinkimams ir naujos Vyriausybės formavimui, prezidentei savo politinės įtakos nereikėtų silpninti.

Tačiau V. Vobolevičius gelia ir S. Skverneliui. Jo manymu, ministras neturėtų politikuoti kaip rinkimų link artėjantis politikas. Kita vertus, mąsto V. Vobolevičius, jis savo vyrams ir moterims turėtų iškomunikuoti žinią, kad jie palaikomi, kad, bent jau jis, kovos už jų interesus, darbo saugumą.

Tą S. Skvernelis padarė išplatindamas laišką, kuriame pareigūnams rašė: „Niekada nesiklaupkite prieš neteisybę, smurtą, spaudimą, baimę. Niekada neatsukite nusikaltėliui nugaros“. Šis kreipimasis viešojoje erdvėje buvo sutiktas itin palankiai.

„Reaguoti reikėjo, palaikyti savo žmones reikėjo, jiems tai pasakyti reikėjo. Bet klausimas, kaip tai padaryta. O tai padaryta panašiai, kaip darytų žmogus, besiruošiantis dalyvauti politikoje, kuris siekia ne vien tik savo pavaldinių nuraminimo ir paramos užtikrinimo, bet tuo pačiu metu ir viešosios nuomonės palaikymo. Ko gero, tai nėra pats geriausias būdas“, – dėstė V. Vobolevičius. Jo manymu, yra būdų su pareigūnais komunikuoti vidiniais kanalais ir, ko gero, labiau reikėjo naudotis jais.

Su prezidente vienos temos vengė

Beje, pirmadienį susitikusi su S. Skverneliu, D. Grybauskaitė jau nesiėmė vertinti, ar pareigūnai panaudojo perteklinę jėgą, tačiau pakartojo, kad 18-mečio mirtis – beprasmė. Ji taip pat ragina keisti požiūrį į žmogaus gyvybę.

Tuo metu S. Skvernelis po susitikimo su šalies vadove žurnalistams kalbėjo, kad nereikėtų pareigūno, nuo kurio kulkos žuvo jaunuolis, iš karto smerkti ar kaltinti. Kurioje pusėje, S. Skvernelio nuomone, yra prezidentė? „Prezidentė, matyt, yra Lietuvos žmonių pusėje, nes tai yra normalus dalykas. Mano noras lygiai toks pat, ir visos vidaus sistemos, kuri gina žmogų ir gina pareigūną. Reikia ginti visus Lietuvos žmones“, – sakė S. Skvernelis.

Vidaus reikalų ministras tikino su D. Grybauskaite nekalbėjęs šiuo klausimu, tačiau pasiūlė pažiūrėti, kaip pasiskirstė visuomenės nuomonė: dalis visuomenės pareigūną jau nuteisė, dalis – išteisino.

Kodėl pas mus nėra protesto kultūros

Kaip bebūtų, senos demokratijos valstybėse žmogaus gyvybė vertinama labiau: ir nekalti pareigūnų veiksmai neretai iššaukia protestus ar kitas visuomenės reakcijas. Tik ar D. Grybauskaitės raginimas keisti požiūrį į žmogaus gyvybę bus išgirstas?

Mindaugas Degutis
Sociologas Mindaugas Degutis pastebi, kad apskritai Lietuvoje nėra protesto kultūros tradicijų. Mes neiname į gatves ar kitaip nereiškiame pilietinės pozicijos ne tik panašiais atvejais. Sociologas siūlo palyginti lietuvius su graikais: ten planuojant visuomenei skaudžias reformas prasidėjo demonstracijos, streikai, laužai prie parlamento. Lietuvoje to beveik nematome.

„Lietuvoje protesto kultūros, tradicijos nėra, o nėra turbūt dėl paprasto dalyko: 50 metų buvome tokia visuomenė, kurioje protestuoti buvo tolygu pasirašyti sau nuosprendį. Tai neišnyksta per dieną, per metus, per dešimt, gal net ne viena karta turi pasikeisti, kad, galų gale, atsirastų kitoks suvokimas apie valstybės ir žmogaus santykį visuomenėje“, – kalbėjo M. Degutis.

Sociologas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje į valdžią plačiąja prasme žiūrima beveik kaip į absoliutų teisingumą. Jei kažkas kažką padarė ar pasakė – policija, mokesčių inspekcija, Prezidentūra – a priori tai yra teisinga. Lygiai taip pat su žiniasklaidos pranešimais – jei rašo, kad žmogus kaltas, visuomenė tą dažniausiai priima, kad tikrai kaltas. Lygiai taip pat dažniausiai nėra linkstama abejoti, jei apie kaltumą pasakė kažkas iš valdžios atstovų.

„JAV truputį kita tradicija ir kultūra, ten nuomonės laisvės ir požiūris į valdžią kitoks: tai žmonės, kurie išrinkti tarnauti, tačiau taip pat gali klysti, jų nuomonė ar priimami sprendimai nebūtinai teisingi. Kartais JAV matome, kad jei įstatymiškai teisinga, žmonės gali galvoti, kad neteisinga moraline prasme ar kitaip. Pas mus tokių tradicijų nėra ir tuo skiriamės“, – pastebi M. Degutis.