Nepasitenkinimą koalicijos partneriais laisviečiai reiškia jau kurį laiką, jis kilo dėl, jų vertinimu, nepakankamų pastangų ieškant balsų Civilinės sąjungos įstatymui.
Išsamią analizę atlikę laisviečiai suskaičiavo, kad koalicijoje yra visai nemažai dėl šio įstatymo svyruojančių parlamentarų, todėl koalicijos partneriams tereikia pasistengti juos įkalbėti.
Nematant tokių pastangų laisviečiai neatmetė tiesiog nebalsuoti už partneriams svarbius klausimus.
Gruodžio pradžioje Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė konstatavo, kad pakankamo palaikymo įstatymui koalicijoje nėra, todėl pažadėjo peržiūrėti savo įsipareigojimus partneriams.
Charakterį laisviečiai demonstravo ir prieš tai, pavyzdžiui, dviem šios frakcijos nariams palaikius opozicijos siūlymą iš darbotvarkės buvo išbrauktas pirmasis 2024 metų biudžeto svarstymas Seime. Tiesa, vėliau Laisvės partija balsavo už biudžetą.
Gentvilas neslėpė įsižeidimo
Laisviečiai pradžioje gana santūriai reagavo į teismo sprendimą, kuriuo Liberalų sąjūdis pripažintas kaltu politinės korupcijos byloje, tačiau po kurio laiko koalicijos partneriams tėškė taip, kad maža nepasirodė – Tomas Vytautas Raskevičius su konservatoriumi Matu Maldeikiu užregistravo pataisas, kurios įpareigotų partijas rinkimų biuleteniuose deklaruoti teistumą.
„Tie, kurie pabėgo, dabar yra labai gudrūs taškytis seilėmis“, – įsižeidimo dėl tokio pasiūlymo net nebandė slėpti Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas, laisviečius, beje, pavadinęs „vadinamais koalicijos partneriais“.
Gal ir visa koalicija jau – tik vadinamoji?
Tiek politikai, tiek politologai, kalbėdami su Delfi, neabejojo, kad koalicija dirbs iki pat kadencijos pabaigos, tačiau kai kurie pašnekovai mano, jog susitarti dėl bendrų sprendimų bus tikrai sunku.
