Gegužės mėnesį Civilinės sąjungos įstatymui parlamentas pritarė po svarstymo. Norint, kad jis būtų priimtas, reikia dar vieno balsavimo Seime.
Gali būti, kad šis projektas galutinai sugadins ir taip pastaruoju metu nekokius Laisvės partijos ir konservatorių santykius.
Premjerė Ingrida Šimonytė prieš mėnesį neatmetė, kad įstatymas gali būti nepriimtas, ir dėl to ji kaltina „kai kuriuos politikus, nevykdančius savo partijos programos“.
Laisviečiai nevengia atvirai priekaištauti dėl kai kurių konservatorių bandymų sabotuoti jiems svarbaus įstatymo priėmimą, tačiau ne viešai verda kur kas didesnės aistros.
Laisvės partijos atstovai jaučiasi palikti vieni ieškoti paramos jiems svarbiam teisės aktui, nuo kurio likimo gali priklausyti ir dalies rėmėjų palaikymas per artėjančius Seimo rinkimus.
Projekto iniciatoriai mano, kad rudens Seimo sesija yra paskutinė, per kurią būtų galima priimti įstatymą.
Laikas senka, o emocijos ir nepasitenkinimas partneriais Laisvės partijoje – auga.
Ragino vadovus griežtinti toną
Gerai su situacija susipažinęs politikas iš Laisvės partijos Delfi pasakojo, kad spalio 5 dieną šios partijos valdybos posėdyje buvo aptarinėjamas Civilinės sąjungos įstatymo likimas ir tai, kokios laikysenos turėtų laikytis partija.
„Dalis valdybos paragino vadovybę dar labiau griežtinti poziciją koalicijos partnerių atžvilgiu ir blokuoti visus, net ir mažiau reikšmingus siūlymus Seime“, – pasakojo jis ir pridūrė, kad kai kurie valdybos nariai siūlė imtis dar radikalesnių veiksmų, nes jų netenkina ne tik su Civilinės sąjungos įstatymu susijusi situacija.
Esą dauguma kalbėjusiųjų valdybos posėdyje aiškino nedegantys noru palaikyti Gabrieliaus Landsbergio kandidatūros į eurokomisarus.
Konservatoriai kol kas neatskleidžia, ką siūlys į eurokomisarus, premjerė I. Šimonytė žiniasklaidai yra teigusi, kad į šias pareigas nepretenduos.
Minėtame valdybos posėdyje buvo aptarinėjama su įstatymo priėmimu susijusi situacijos analizė ir patvirtintas partijos veiksmų planas.
Suskaičiavo, kiek Seimo narių abejoja
Dokumente, kurį matė Delfi, akcentuojama, kad net ir labai kompromisinio projekto parama Seime nėra pakankama.
Laisvės partijos skaičiavimu, jei balsavime dėl įstatymo priėmimo dalyvautų visas Seimas, jį palaikytų 64 Seimo nariai, 59 balsuotų prieš, 18 Seimo narių dvejotų dėl projekto.
Išanalizavę situaciją laisviečiai prognozuoja, kad įstatymą palaikytų 9 Liberalų sąjūdžio atstovai, 2 balsuotų prieš, dar 2 – abejojantys. Projektą palaikytų 32 konservatoriai, 10 balsuotų prieš, o dar 8 – abejojantys.
Laisviečių manymu, įmanoma būtų perkalbėti ir kai kuriuos opozicijos atstovus: 2 socialdemokratus, 3 demokratus, 3 Darbo partijos atstovus.
„Kai kurie iš dvejojančių Seimo narių galėtų sutikti nedalyvauti balsavime, tačiau didesnė dalis dėl lyderystės stokos iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio, socialdemokratų vadovybės pusės vis dėlto balsuotų prieš“, – mano laisviečiai.
Valdybos dokumente teigiama, kad taip pat užtektų balsų, jei projektą palaikytų dalis iš 10 abejojančių TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio atstovų Seime.
„Tačiau valdančiosios koalicijos partnerių vadovybė nesiekia pakeisti jų pozicijos ir ruošia informacinį lauką, jei galimai įstatymas bus nepriimtas, bandydama dėl to permesti atsakomybę opozicijai ar netgi Laisvės partijai“, – konstatuoja laisviečiai.
Jie dokumente primena I. Šimonytės žodžius, esą gali būti, kad įstatymas liks nepriimtas, bet jį gal priims kitas Seimas, Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasakymą, kad vien koalicijos balsų įstatymui dabar nepakaktų, o šalti ir žiaurūs skaičiai rodo, jog 71 balso tam šiuo metu nėra, liberalų seniūno Eugenijaus Gentvilo pasvarstymą, kad norėdami kuo greičiau išspręsti šį klausimą laisviečiai gali jį nužudyti.
Neatmeta, kad blokuos kandidatūras
Be situacijos, apžvalgos dokumente išdėstytas veiksmų planas, kuriame akcentuojama, kad TS-LKD vadovybės pozicija siekiant įtikinti palaikyti projektą kai kuriuos abejojančius partijos narius yra ypač neaiški.
Esą balsuojant dėl kitų įstatymų partijos vadovybė būdavo daug griežtesnė užtikrindama frakcijos balsavimo disciplinuotumą.
Anot laisviečių, kyla abejonių, ar TS-LKD vadovybė šiuo atveju deda koalicijos sutarties V dalyje minimas visas pastangas tam, kad koalicijos partneriams aktualūs klausimai per racionaliai būtiną jų svarstymams laiką būtų priimti ir įgyvendinti.
„Siekiant koalicijos partnerių paramos Civilinės sąjungos įstatymo projektui, Laisvės partija turi būti pasiruošusi visam galimų priimti sprendimų spektrui dėl koalicijos partneriams svarbiausių klausimų. Civilinės sąjungos įstatymo nepriėmimas reikštų koalicijos sutarties įsipareigojimų nevykdymą ir atrištų rankas Laisvės partijai jos nevykdyti taip pat“, – įsitikinę laisviečiai.
Veiksmų plane teigiama, kad jei įstatymo priėmimas patirs nesėkmę, Laisvės partija „gali būti priversta blokuoti visus TS-LKD teikiamus kandidatus į Europos komisaro pozicijas (tarp jų galimai G. Landsbergio ar I. Šimonytės kandidatūras)“.
Laisviečiai mano, kad, siekiant patvirtinti kandidatą, Laisvės partijos balsai bus lemiantys.
Mano, kad jiems kenkiama sąmoningai
Tame pačiame dokumente partija konstatavo, kad TS-LKD, Liberalų sąjūdžio, socialdemokratų nevieninga pozicija dėl Civilinės sąjungos įstatymo rodo jų vadovybės iniciatyvumo stoką šiuo klausimu.
Anot Laisvės partijos, tikėtina, kad partinės drausmės priemonių savo partijų frakcijų nariams (neleidimo kandidatuoti vienmandatėse, lėšų neskyrimo kandidatų kampanijoms ir kt.) neįvedimas rodo, jog jie nesuinteresuoti priimti įstatymą, taip suduodant smūgį Laisvės partijai, ir prisitraukti progresyviuosius balsus.
„Šį deklaruojamos pozicijos ir veiksmų neatitikimą būtina išryškinti“, – teigiama veiksmų plane.
Jame konstatuojama, kad Seimo rudens sesija yra paskutinė ikirinkiminė sesija, o prieš rinkimus politinė poliarizacija tik augs, todėl tikimybė priimti įstatymą mažės.
Laisviečiai ketina iki Civilinės sąjungos įstatymo priėmimo užtikrinti projektui reikalingą paramą (taip pat ir viešą) iš svarbiausių tarptautinių Lietuvoje reziduojančių įmonių, investuotojų, verslo ir visuomeninių organizacijų, diplomatinių atstovybių.
„Jų pozicija gali būti esminė prezidentui Gitanui Nausėdai apsisprendžiant dėl įstatymo pasirašymo. Būtina naudotis visais įmanomais kanalais, kurie galėtų prezidentūrai įrodyti, kad nors Lietuva ir pats prezidentas tarptautinėse platformose pasisako kaip viena aktyviausiai žmogaus teises ginančių valstybių, tačiau nesugebėjimas užtikrinti jų visiems piliečiams savo šalies viduje gali pakenkti Lietuvos užsienio politikos nuoseklumui, tarptautinei reputacijai, taip pat ir investiciniam klimatui“, – teigia laisviečiai.
Anot dokumento, jei Seimas atmestų Civilinės sąjungos projektą arba jo nepavyktų priimti po prezidento veto, Laisvės partija turi konstatuoti, kad į kompromisų darymą dėl daugiau balsų linkusi žmogaus teisių politika šioje Seimo kadencijoje laukiamo rezultato nedavė, todėl būtina parengti ir Seime užregistruoti visapusiškai partnerių teises užtikrinančius teisės aktus bei apie juos šviesti visuomenę.
„Šie teisės aktai galėtų būti priimti Laisvės partijos partneriams iš naujo įvertinus savo nuostatas artėjant rinkimams ir orientuojantis į didmiesčių rinkėjų balsus“, – teigiama veiksmų plane.
Jame taip pat rašoma, kad liberaliai mąstančių rinkėjų daugėja, todėl būtina skatinti juos mobilizuotis, vykdyti socialines akcijas ir taip didinti spaudimą didžiuosiuose miestuose kandidatuosiantiems Seimo nariams bei dėl miestų balsų kovosiantiems partijų lyderiams.
Mažai abejonių dėl veto
Laisvės partijos atstovai skaičiuoja, kad net jei Seimas priimtų įstatymą, yra didelė grėsmė, jog prezidentas G. Nausėda jį grąžintų Seimui svarstyti iš naujo, – tai esą neformaliai yra patvirtinę ir prezidento patarėjai.
Partijos atstovai mano, kad tokią galimybę didina konservatyvias nuostatas reiškiančio Igno Vėgėlės galima konkurencija G. Nausėdai prezidento rinkimuose.
Tokiu atveju, anot laisviečių, norint atmesti veto, reikėtų ne tik surinkti 71 balsą Seime, bet ir būtų prarastos galimybės manevruoti laiko atžvilgiu, nes reikėtų laikytis Seimo statuto procedūrų dėl įstatymo svarstymo artimiausiuose posėdžiuose, – tai suteiktų galimybę įstatymui prieštaraujantiems parlamentarams mobilizuotis ir atmesti vetuotą įstatymą.
Laisviečiai konstatuoja, kad nuolatinės derybos ir neaiškumas dėl Civilinės sąjungos įstatymo ateities nestiprina partijos politinių pozicijų.
Anot jų, viena vertus, dalies Laisvės partijos simpatikų gretose yra nuostata, kad partija nėra pakankamai ryžtinga ir palaikė pernelyg daug partnerių projektų laukdama palaikymo iš jų dėl strategiškai svarbaus projekto.
Tačiau, kita vertus, nuolatinė būtinybė derėtis dėl civilinės sąjungos esą neretai kuria kliūtis prisiimti aštresnes pozicijas ginant partijos programą Vyriausybėje ir Seime dėl kitų klausimų: didesnio švietimo finansavimo, estiško pelno mokesčio modelio, klimato kaitos, humaniškos sveikatos apsaugos politikos.
Palaikymas Liberalų sąjūdyje mažės
Išanalizavę įvairias apklausas laisviečiai konstatavo, kad visuomenėje daugėja palankumo tos pačios lyties partnerystėms, kuris koncentruojasi tarp jaunesnių, išsilavinusių, augančiuose didesniuose miestuose gyvenančių žmonių.
Jie atkreipė dėmesį, kad 2024-aisiais Vilniuje atsiras dar viena rinkimų apygarda, o daugėjant vienmandačių miestuose per artimiausią dešimtmetį ryškės tendencija, esą neleisianti jokiai politinei jėgai pretenduoti formuoti Vyriausybę be reikšmingos balsų dalies iš didžiųjų miestų, ir čia esą bus svarbi jų iškeltų kandidatų ir lyderių pozicija dėl tos pačios lyties asmenų teisių.
Partija prognozuoja, kad tarp valdančiųjų partijų Civilinės sąjungos įstatymo palaikymas greičiau mažės Liberalų sąjūdyje, nes ši partija praranda ideologinius kontūrus, esą „ji vis labiau taps iš administracinio resurso regionuose išsilaikančia biurokratine jėga“.
Jie mano, kad civilinės sąjungos palaikymas daug labiau augs tarp TS-LKD atstovų, kurie per pastaruosius savivaldos rinkimus prastai pasirodė regionuose.
„Tačiau galutinai susifokusuoti į miestus TS-LKD trukdys vidinė partijos konkurencija tarp pragmatiško ir krikdemiško sparno, kurio sociokultūrinės nuostatos atitinka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vertybinę pasaulėžiūrą“, – teigiama laisviečių dokumente.
Laisvės partijos atstovai aiškina šuo metu matantys didėjančią įtampą tarp abiejų partijos sparnų kovojant dėl galios partijoje ir ryškų vertybinį atotrūkį tarp Seimo ir Vyriausybės TS-LKD atstovų.
Partijos pirmininkė nekomentuoja
Delfi kreipėsi į Laisvės partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę ir paprašė pakomentuoti esmines veiksmų plano nuostatas, tačiau ji atsiuntė lakonišką atsakymą.
„Tai yra vidinis Laisvės partijos valdybos dokumentas, todėl norėčiau susilaikyti nuo detalaus jo aptarinėjimo. Faktas, kad Laisvės partija telkia palaikymą ir ieško visų įmanomų išeičių, kad įstatymas būtų priimtas“, – teigiama partijos pirmininkės atsakyme.
