Neringa į paskutinę kelionę palydi brolį. Šiuo atveju paskutinė kelionė yra tiesiogine to žodžio prasme, nes Neringa laivu išplaukia tolyn Nemunu, kur į vandenį išbarstys brolio pelenus.
„Mano brolis buvo gamtos žmogus, labai mėgo žvejybą, mišką, todėl mes labai džiaugiamės, kad Lietuvoje pagaliau galima išbarstyti pelenus. Jis to labai norėjo“, – LNK pasakojo Neringa.
Ji sako, kad toks atsisveikinimas – net šiek tiek lengvesnis nei tradiciniai būdai.
„Gamtoje yra daug lengviau atsisveikinti, kadangi velionis ir pats norėjo, tai jį taip paleisti yra daug lengviau, ir visa ceremonija yra daug paprastesnė“, – sakė Neringa.
Lietuvoje šiemet įteisintas pelenų barstymas vandenyse, kad žmonės nesavivaliautų bet kur.
„Net iki įteisinimo žmonės tą darė, taip susikūrė tas poreikis. Dėl to buvo nuspręsta, kad reikia pasižiūrėti, apibrėžti tam tikras ribas, jog tai būtų daroma atsakingai“, – LNK sakė aplinkos ministro patarėja Aistė Žilinskienė.
Atsisveikinimo ceremonija išbarstant pelenus dažniausiai vyksta keliais etapais: pirma – atsisveikinimas gamtoje arba salėje, vėliau – jau iš laivo.
„Tai sprendžia tam tikras problemas, tokias kaip kapinių vietos trūkumą ir manau, kad po truputį, laikui bėgant ši paslauga turėtų populiarėti“, – sakė „Requem“ administracijos vadovė Karolina Jancevičiūtė.
Kad atsisveikinimas būtų lengvesnis, populiarėja ir gedulingi pietūs laivuose.
„Jau sulaukėme užklausų, ar būtų galima išsinuomoti laivą. Tai buvo netikėtumas mums patiems, bet reiškia, kad yra noras. Yra noras plaukti kartu ir atsisveikinti su artimuoju. Be to, laivas yra didelis, tai tuo pačiu žmonės apačioje gali pasidaryti paminėjimą po to prie arbatos“, – LNK pasakojo „Birštono kruizo“ vadovas Mindaugas Žiedelis.
Įprastas laidojimas dabar atsieina vidutiniškai apie 2 tūkst. eurų. Pelenus išbarstyti – pigiau.
„Tokia paslauga vis tiek kainuotų panašiai, kaip ir įprastas laidojimas, tiesiog galbūt žmogus sutaupytų laidojimo vietai, duobės iškasimui skirtus pinigus“, – sakė K. Jancevičiūtė.
Visgi pelenų bet kur barstyti negalima.
„Mirusiųjų pelenus galima išbarstyti jūroje ir upėse. Jūroje – ne arčiau kaip 5 metrai nuo kranto. Negalima to daryti urbanizuotose vietovėse. Jei mieste, miesto vietovėje yra urbanizuota vieta – tarkime, įrengti paplūdimiai ar ten gyvena, renkasi pasivaikščioti miestiečiai, tose vietose negalima barstyti pelenų“, – paaiškino aplinkos ministro patarėja.
Gatvėje sutikti žmonės LNK sako, kad ne visi pritaria pelenų barstymui Lietuvos vandenyse.
„Aš tai gėlių lauke sakyčiau. Aš taip numačiusi pati sau – į pienių lauką“, – sakė praeivė.
„Jūreivių tai gal dar pateisinu jūroje, bet čia yra modernizmas ar dar kažkas. Aš tai sakau, kad tai yra nesąmonė“, – teigė gyventojas.
„Aš tai sakyčiau, kad už. Norėčiau, kad mane irgi išbarstytų kažkur“, – sakė LNK kalbinta dar viena moteris.
Kremavimas Lietuvoje sparčiai populiarėja.
„65 proc. jau yra nusistovėjęs kremavimo skaičius ne pirmas mėnuo, jis nuolat auga. Nežinia, kiek jis dar augs“, – LNK sakė „Kapinių priežiūros“ vadovas Ričardas Čėsna.
Jis sako, jog pelenų barstymas kalia ir klausimų. Štai, pavyzdžiui, LNK reportaže rodomose jo užsienyje darytose nuotraukose, kur yra dideli barstymo laukai, matyti, kad čia gyvosios gamtos beveik nebelikę – viskas išdegę.
„Aš norėčiau, kad tie žmonės, kurie galvoja, jog pelenus barstyti galima bet kur, bent kartą nuvažiuotų ir pažiūrėtų, kaip atrodo barstymo laukas. Kitaip tariant, padariniai po išbarstytų pelenų. Viskas ten yra išdegę“, – sakė R. Čėsna.
Aplinkos sergėtojai ramina, kad žalos nei augmenijai, nei gyvūnijai vandenyje nebus.
„Tai nėra kenksminga. Tai nėra dideli barstomi kiekiai. Tai yra nedidelė dalelė tų pelenų“, – sakė A. Žilinskienė.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
