Verta paminėti, kad Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulo bažnyčių Lietuvoje yra apie 150, o tokį garbingą titulą turi ir Krekenavos šventovė. Nors lietuviams turbūt labiausiai ir girdėta Pivašiūnuose rengiama Žolinė, tačiau ne ką mažiau iškilminga šventė vyksta ir Krekenavoje.
– Žolinė – turbūt ne vienam šiek tiek mistiška šventė. Papasakokite, kokia jos reikšmė krikščioniškajam pasauliui?
– Ji yra susijusi su Dievo Motina Marija ir jos išaukštinimu. Viešpats Dievas ją pasirinko būti Jo įsikūnijusio sūnaus motina ir ji sutinka dalyvauti šiame gelbėjimo plane. Taigi, savo tokiu nuolankumu Mergelė Marija įgijo ir tam tikrą privilegiją, susijusią su mirtimi.
Mes per Žolinę pagerbiame, kaip ji buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės, susijusios su kūno mirtimi. Bažnyčia tiki, kad Mergelė Marija su kūnu ir siela buvo paimta į dangų ir nepatyrė tos žemiškosios mirties. Todėl nėra jos nei kapo, nei kūno, ir Bažnyčios tradicijoje dar sakome, kad ji nenumirė, o „užmigo“.
Pagerbiame šią šventę žolynais, gėlėmis, mat ten, kur turėjo būti rastas jos kūnas, buvo rastos paklotos gėlės. Taip ir atsirado tradicija puošti bažnyčią gėlėmis, žolynais ir pan.
– Vadinasi, per šią šventę turėtume pagalvoti apie savo mirtį ir laikinumą?
– Tikrai taip, mat tas skubėjimas, lėkimas mūsų žemiškajme gyvenime kartais užgožia kitus svarbesnius dalykus. Iš tikrųjų, kartais verta prisiminti, kas yra labiau prasminga, o kas – ne. Visi tie materialūs daiktai, dėl kurių kartais taip sunkiai dirbame ir stengiamės, po mūsų mirties nebeturės tokios prasmės.
Kartais verta sustoti ir pagalvoti, ką aš čia sukūriau, ar verta pavydėti kaimynui, kad jis kažką daugiau turi, ir t. t. Netgi ir tos neseniai praūžusios audros, kurios kai kam sunaikino derlių ar ištaršė gėlynus, parodo, jog ne viskas nuo mūsų priklauso ir ne viską galime kontroliuoti.
– Žolinė yra Marijos šventė. Ar šią šventę galime sieti ir su moteriškumo kultu?
– Aš manau, kad tikrai taip, ir pasakymas, kad Bažnyčia yra labai patriarchalinė ir Dievas yra patriarchalinis, tai Mergelės Marijos kultas ir garbinimas įneša tą moteriškumo pusiausvyrą. Liturginiuose metuose tikrai nemažai švenčių, skirtų paminėti skirtingiems Mergelės Marijos gyvenimo slėpiniams ir momentams. Vis dėlto, žmonėse gal per mamos liniją, gal per kiekvieno iš mūsų santykį su mama, Mergelės Marijos minėjimai ir šventės labiau atliepia tikinčiųjų emocinį poreikį negu, sakykime, Jėzaus Kristaus šventės.
Tos šventės mūsų tikėjimui ir tikėjimo slėpiniams kaip įsikūnijimas, prisikėlimas, Velykos, Kalėdos yra tikrai svarbios, bet tokiam kasdieniam gyvenimui Marija mums atrodo netgi artimesnė negu Jėzus.
Kitaip sakant, Jėzų dar reikia suprasti, mat kaip jis – čia ir Dievas, ir žmogus, kaip ten viskas su juo iš tikrųjų yra, ar jis teisėjas, ar jis gelbėtojas, pirmiau daro ar nedaro ir pan. Taigi, šiuo atveju prasideda tokie tikėjimo dalykai, kurie yra daugiau iracionalūs, o Marija kaip motina ir moteris labai emociškai mus priima. Niekur nesame girdėję, kad ji kažkaip bartų ar drausmintų.
Ji iš tiesų drąsina ir jeigu kažkas jai netinka ir nepatinka, tai apsireiškimuose ir Fatimoje, ir Lurde dažniausiai matome Marijos ašaras ir liūdesį. Taip pat motinišką rūpestį, bet ne kažkokį drastišką barimą ar bandymą ką nors sudrausminti.
– Labiausiai Žolinės šventę Lietuvoje turbūt garsina Pivašiūnų miestelis. Kaip ji švenčiama Krekenavoje?
– Iš tikrųjų keista, kad pirmiausia paminėjote Pivašiūnus kaip garsiausią miestelį, kuriame vyksta ši šventė. Tikriausiai taip yra todėl, kad jų šventovė yra arčiausiai Vilniaus ir televizijos. Tokiu atveju jie gavo daugiau ir girdimumo, ir žinomumo Lietuvos tikinčiųjų akyse.
Tačiau tikrai didelės šventės rengiamos ir Aukštaitijoje, ir Žemaitijoje. Aukštaitijoje Žoline garsėja Krekenava, o Žemaitijoje turbūt Palangoje irgi turime nemažas iškilmes, nors apskritai ši šventė švenčiama visose parapijose. Tačiau reikia pabrėžti, kad kaip atlaidai ji švenčiama titulą turinčiose bažnyčiose arba ten, kur yra kažkokia ilgesnė tradicija.
Pivašiūnų tradicija yra susijusi ir su stebuklinguoju Mergelės Marijos paveikslo pagerbimu ir aplankymu. Tai tokia kaip ir piligrimystės vieta.
Jeigu kalbėtume apie Krekenavos Žolinę, ypač šiais metais, ji svarbi tuo, kad švenčiame ir Aukštaitijos regiono metus, ir čia yra svarbiausia Mergelės Marijos šventovė. Tačiau Žolinė yra švenčiama ir Šimonyse, ir Utenoje, ir Zarasuose.
Tiesa, Aukštaitijos regione svarbiausia yra Krekenavos bazilika ir ten esančią Mergelę Mariją galime tikrai tituluoti Aukštaitijos karaliene. Taigi, siūlau čia apsilankyti ne tik vietinius gyventojus, bet ir tuos tikinčiuosius, kurie nori susipažinti su Aukštaitijos atlaidų tradicijomis, puošimu ir pan.
– Ačiū jums už pokalbį.
