Rikiuotėje dalyvaus ir žygiuos šešių KASP rinktinių, apimančių visą Lietuvos teritoriją, kariai su vėliavomis: Dainavos apygardos 1-osios rinktinės (Alytus), Dariaus ir Girėno 2-osios rinktinės (Kaunas), Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės (Klaipėda), Vyčio apygardos 5-osios rinktinės (Panevėžys), Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės (Šiauliai) ir Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės (Vilnius), pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Kartu dalyvaus ir karių savanorių būriai iš Latvijos ir Estijos, vėliavos grupės – iš Danijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.
Iškilmingas KASP įkūrimo 25-ųjų metinių minėjimas vyks ir istorinėje Seimo Kovo 11-osios salėje.
Be to, sekmadienį Lietuvos, Estijos ir Latvijos savanorių pajėgų atstovai ketina pasirašyti bendradarbiavimo planą. Dokumentas numato Baltijos šalių savanorių pajėgų bendradarbiavimą karinio rengimo, sporto ir kultūrinėse srityse. Pagal planą, KASP rinktinės su giminingais Estijos ir Latvijos savanorių pajėgų vienetais keisis pėstininkų būrio dydžio vienetais lauko taktinėse pratybose, štabų mokymuose. Toks planas kasmet tradiciškai pasirašomas sausio 17-ąją, minint KASP įkūrimo metines.
Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT) įkurta 1991 metų sausį, kai Sovietų sąjunga bandė ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos Vyriausybę. Tuomet sausio 17 dieną Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įkūrimo. Remiantis šiuo įstatymu oficialiai pradėjo veikti SKAT, 1998 metais jis reorganizuota į KASP.
Įstatymas įteisino ir juridiškai legalizavo jau veikiančias savanorių formuotes, sudarė prielaidas paskirti vadovybę, formuoti dalinius.
Šiuo metu KASP tarnauja daugiau nei 4,5 tūkst. karių savanorių ir daugiau nei 500 profesinės karo tarnybos karių.