Politologai tokį nekonkretumą sieja su tikėtinomis šalies vadovės galimybėmis siekti antros kadencijos negu Europos lyderės posto ir siekiais prisitraukti didesnį rinkėjų elektoratą.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis mano, kad D. Grybauskaitė šiandien yra užtikrinta savo vyravimu politiniame rinkimų lauke, tačiau šalies vadovei realesnis atrodo Lietuvos negu ES vadovės postas.

"Jeigu rinkimai įvyktų šį sekmadienį, manyčiau, jinai neturėtų konkurentų ir per pirmą turą laimėtų", - Eltai sakė politologas.

Kalbėdamas apie D. Grybauskaitės galimybes tapti ES prezidente, L. Bielinis teigė, kad tai pervertinama. "Tai yra daugiau galimybių modeliavimas. Ne daugiau", - konstatavo jis.

Politologo teigimu, D. Grybauskaitei antra kadencija iš principo yra nesudėtingai pasiekiama - tereikia nedaryti klaidų ir sustiprinti viešąją komunikaciją. Apskritai, viešųjų ryšių prasme, Prezidentės eksponavimas vertinamas kaip nesudėtingas, nes jau pati pozicija priverčia visuomenę ja domėtis, įsiklausyti.

Lauras Bielinis
"Belieka tik teisingai sustatyti jos pačios kalbėjimą, t. y. jos retorika, kalbėjimo stilius gali nulemti labai. Kaip pavyzdį pažiūrėkime jos metinį pranešimą. Štai buvę ankstesnieji ir šis paskutinis optimistiškas, gana sklandžiai iškalbėtas pranešimas iš karto sukėlė gana stiprų palaikymo ir pritarimo lauką. Išties tai buvo retoriškai labai neblogai padaryta", - pažymėjo politikos apžvalgininkas.

Tuo tarpu tapimas ES vadove problemiškas, nes, pavyzdžiui, ta pati Lenkija, su kuria Prezidentė neseniai buvo įsivėlusi į konfliktą, nežinia, ar pritartų jos kandidatūrai. Šioje vietoje D. Grybauskaitė, anot pašnekovo, galėtų sulaukti palaikymo iš Vokietijos, Skandinavijos šalių.

"Bet ir tai... Puikiai žinome, kad Vokietijoje yra didelis politinis laukas, kuris į ją žiūri ne taip palankiai, kaip norėtųsi, jau nekalbant apie Pietų šalis", - sakė L. Bielinis.

Klausiamas, ar Prezidentė nepradėjo savo rinkimų kampanijos, L. Bielinis teigė manąs, kad nesvarbu, ar D. Grybauskaitė paskelbs arba nepaskelbs apie savo kandidatavimą, bet koks jos kalbėjimas neišvengiamai siejamas su jos galimybėmis.

"Ir tai, kad jinai nedaro aštrių judesių, yra tam tikras bandymas prisijaukinti platesnį visuomenės diapazoną, nes, kaip žinoma, praėjusiuose rinkimuose ją palaikė nuo kairės iki dešinės visi visuomenės sluoksniai. Šiuose rinkimuose to jau nebus, todėl jinai turi, kaip sakoma, pristabdyti arklius ir pasistengti kalbėti švelniau", - kalbėjo VDU profesorius.

Mažvydas Jastramskis, M. Mikulėno nuotr.
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis sako, jog gandai, kad D. Grybauskaitė gali pretenduoti į ES vadovės postą, yra jos gero darbo reprezentuojant Lietuvą Europoje įvertinimas.

Vertindamas šalies vadovės vengimą atsakyti apie kandidatavimą, pašnekovas svarstė, kad dėl to ji dar paprasčiausiai nėra apsisprendusi.

"Atsakymo vengimas iš dalies yra atsakymas, kad iki galo nėra apsispręsta. Jeigu jau D. Grybauskaitė kandidatuotų į šalies prezidentus, jai šiuo metu konkurentų Lietuvoje tiesiog nebūtų. Jeigu užsinorėtų Algirdas Butkevičius arba partijos viduje kažkas sugalvotų jį išstumti, jis galėtų būti konkurentas, išeinantis į antrą etapą ir ten pralaimintis", - dėstė M. Jastramskis. Jo vertinimu, D. Grybauskaitė nesurinktų absoliučios balsų daugumos pirmajame rinkimų ture, tačiau antrame ture neabejotinai laimėtų.

Tuo atveju, jeigu D. Grybauskaitė pareikštų sieksianti ES vadovės posto, esą savotiškai parodytų, kad jai mažiau rūpi Lietuva ir prarastų dalies Lietuvos paramą.

"Bet kuris daugiau politinės nuovokos turintis žmogus tokiose pozicijose lygiai taip pat elgtųsi", - kalbėjo politologas.

Vincentas Vobolevičius
Savo ruožtu ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas Vincentas Vobolevičius mano, kad Prezidentės prioritetas būtų antroji kadencija Lietuvai, o teiginiai, kad jinai galėtų būti reali Europos lyderė, jai yra netgi nenaudingi. Jis siūlė Prezidentei susilaikyti nuo komentarų dėl kandidatavimo į ES vadoves.

"Kai vyko rinkimai Amerikoje, tarp Baracko Obamos ir Mito Romnio (Mitt Romney) buvo konkurencija ir kai kurie politologai pastebėjo, kad žmonės, kuriems netgi patiko M. Romnis, jautė neturį leidimo už jį balsuoti, nes B. Obama yra toks nuostabus, pirmasis juodaodis prezidentas ir panašiai.

Lygiai taip pat manau, kad daugelis žmonių Lietuvoje jaučia neturį leidimo nebalsuoti už D. Grybauskaitę, nes ji yra "geras kadras", kovoja su korupcija, moka užsienio kalbų, nieks jos nenugali, yra numeris vienas politikoje. Ir staiga kas nors pasako žmogui: "Klausyk, bet jinai puikiai tiktų vadovauti Europai - ir Lietuvai prestižas, ir Europai, D. Grybauskaitės nenuskriaudi už ją nebalsuodamas, jinai juk turi kitų geresnių šansų". Žmogaus mąstyme atsiranda leidimas balsuoti prieš D. Grybauskaitę, nes jos nenuskriaudi, netgi jai gera padarai iškomandiruodamas į aukštesnį postą, ir Lietuvai gera padarai". Man atrodo, kad jinai turėtų stengtis apskritai galbūt, jeigu ne atvirai paneigti, tai tikrai neeskaluoti minčių, kad galėtų į tą poziciją rimtai kandidatuoti, nes tai pakenktų jos Lietuvos šansams. Tai duotų Lietuvos žmonėms leidimą už ją nebalsuoti", - sakė V. Vobolevičius.

Anot politologo, kol nėra aiškūs D. Grybauskaitės konkurentai, rinkimų kampanija realiai dar neprasidėjusi, tačiau, pavyzdžiui, žiniasklaidoje kartais išlendanti informacija apie šalies vadovės praeitį liudija priešingai. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas teigia, kad Lietuvoje kandidatus į Prezidentus verta parodyti tik vėliau.

"Sėkmingus kandidatus, kokia buvo D. Grybauskaitė, reikia slėpti, ją žmonės nori matyti, ir jinai turi sakyti, kad dar neapsisprendė", - teigė politologas. V. Vobolevičius sakė nematąs akivaizdaus kandidato, o opoziciją įvertino kaip gana silpną, kovą, vykstančią ne visu tempu.

Likus paskutiniesiems pirmosios kadencijos metams politikos ekspertai primena, kad iki sausio viskas suksis apie Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai - tai išnaudos ir D. Grybauskaitė. Likęs pusmetis bus pažymėtas rinkimais, per tą pusmetį, tikėtina, šalies vadovė stengsis kuo mažiau konfliktuoti su Vyriausybe.

ELTA primena, kad trečiadienį per metinę spaudos konferenciją D. Grybauskaitė neatskleidė, ar kandidatuos į kitąmet vyksiančius šalies ar ES vadovių postus. Pasak šalies vadovės, tai priklausys nuo tautos valios.

"Manau, kad nulems Lietuvos žmonės ir Lietuvos žmonių nuomonė. (...) Aš patikslinsiu dar kartą tą patį: ar aš dalyvausiu kokiuose nors rinkimuose, priklausys nuo Lietuvos žmonių nuomonės",- sakė Prezidentė.

D. Grybauskaitė ES užkulisiuose jau vadinama būsima ES prezidente. Šiuo metu ES vadovauja belgas Hermanas Van Rompuy.

ES prezidento rinkimai įvyks tik praėjus pusmečiui po Lietuvos prezidento rinkimų, 2014-ųjų lapkritį, kai postą turės palikti dvi kadencijas vadovavęs H. van Rompėjus.

Kol kas tarp galimų kandidatų į Lietuvos prezidentus užsimenama apie Premjerą, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininką Algirdą Butkevičių, ambicijų turi ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis.

Liepos 12-ąją sukako ketveri metai, kai D. Grybauskaitė buvo inauguruota Prezidente.

Lietuvos piliečiai 2009 metų gegužės 17 dieną per visuotinius, lygius ir tiesioginius rinkimus slaptu balsavimu 5 metams D. Grybauskaitę išrinko Lietuvos Prezidente. Buvusią eurokomisarę D. Grybauskaitę parėmė 950 tūkst. 407 rinkėjai, o tai sudarė 68,21 proc. Prezidento rinkimuose dalyvavusių balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Būti ištikima Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai iškilmingame Seimo posėdyje išrinktoji Prezidentė D. Grybauskaitė prisiekė 2009 m. liepos 12-ąją. Ji pakeitė dvi kadencijas šaliai vadovavusį Valdą Adamkų.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" naujienų agentūros ELTA užsakymu birželio 5-15 dienomis atliktos apklausos duomenimis, valstybės vadovę D. Grybauskaitę palankiai įvertino 74 proc. respondentų.