„Šimtu procentų to, kaip buvo pasiūlyta iš Vyriausybės pusės, matyt, nepritarsime“, – „LNK Žinioms“ komentavo Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pasak liberalų, siūlomas individualios veiklos apmokestinimas stringa ir politiškai, ir praktiškai: mokesčių teisingumo esą nebus, o ir pinigų biudžete tik sumažės, nes, didinant mokesčius, noras juos mokėti menksta.
„Mes manome, kad individualia veikla besiverčiantiems pasiūlymai nėra teisingi jų atžvilgiu, ir matytume poreikį tą dali koreguoti“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Dirbantiems individualiai mokesčiai, liberalų nuomone, turėtų nesikeisti. Tad, surinkę parašus, jie registruos siūlymą gyventojų pajamų mokesčio tarifą palikti tokį, koks yra dabar – 15 proc.
Tačiau I. Šimonytė daryti nuolaidų nesiruošia.
„Kuo paremta šita nuolaida? Kuo paremta? Jeigu žmonių pajamos yra vienodos ir jų gebėjimas vartoti yra vienodas, tai, turbūt, ir jų pareiga prisidėti prie valstybės paslaugų išlaikymo neturėtų bent jau labai ženkliai skirtis“, – vertino ministrė pirmininkė.
Individualios veiklos mokesčių iš esmės nekeisti siūlo ir laisviečiai. Jų registruotas siūlymas – nuo gautų pajamų ir toliau atskaityti 30 proc., kaip yra dabar, o ne 20 proc., kaip ragina Finansų ministerija.
„Neįpainioti dabar į perskaičiavimą iš naujo taip vadinamų prezumpcinių sąnaudų, palikti taip, kaip yra, nes kai kuriems žmonėms, nepaisant to, kiek jie uždirba iš individualios veiklos, sąlygos keistųsi, ir galima būti juos stumtelėti ne dėl savo buhalterijos tvarkymosi, bet priversti juos papildomai samdyti buhalterius“, – kalbėjo Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
Kritikų įsitikinimu, didesni mokesčiai savarankiškai dirbančius gali pastumti į šešėlį. Lietuvos bankas atkerta: paskatos rinktis individualią veiklą mažėtų, bet neišnyktų, nes mokesčiai augtų vos 2 proc. individualios veiklos turėtojų.
„Padidėjimas mokestinės naštos, užsiimantiems individualia veikla, ateitų toje pusėje, kur uždirbamos santykinai didelės pajamos. Čia kalbu apie tą pajamų rėžį, kur pajamos viršija 35 tūkst. eurų per metus ir daugiau. Tokių žmonių Lietuvoje nėra daug“, – teigė Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.
Balsavimas Seime gali būti sunkus ir dėl kitų mokesčių: Laisvės partija nori mažesnės apimties reformos, ramybėje jie siūlo palikti ne tik gyventojų pajamų, bet ir nekilnojamojo turto mokestį.
„Aš tikiuosi, kad atsisakysim nebūtinų, nereikalingų, kvestionuotinų pasiūlymų ir pasiliksime tik ties kai kuriais esminiais, kurie, mano subjektyvia nuomone, galėtų būti pridėtinės vertės ir pelno mokesčių patobulinimai“, – dėstė V. Mitalas.
Dėl visko, pasak premjerės, dar bus diskutuojama:
„Kai Seimas pradės darbą po dviejų savaičių, kalbėsim ir komitete, ir kažkokiuose kituose formatuose, kokie gali būti tie sprendimai, ar reikia dabar dalinio, ar ilgiau diskutuoti.“
Mokesčių reforma ir jos pataisos į parlamento posėdžių salę turėtų grįžti rudens sesijoje.
Visą „LNK Žinių“ reportažą apie tai žiūrėkite čia:
