Šeštadienį paaiškėjo, jog Lietuvos šokėjo Europos dailiojo čiuožimo čempionate iškovojo bronzą. Kai laukei taip ilgai, sutramdyti emocijas sunku dar ir po dviejų dienų. Taip pirmadienį LNK žinioms sakė bronzos medalį iškovojusi Lietuvos šokių ant ledo pora.
„Aš vis dar galvoju, ar tai buvo tik sapnas. Pabudau ryte, svarstydama, ar taip tikrai nutiko. Tai buvo svajonės išsipildymas“, – sakė A. Reed.
Jau septintus metus drauge čiuožiantys S. Ambrulevičius ir A. Reed ne sykį bandė jėgas prestižinėse varžybose, bet ant podiumo tik dabar. Pergalė nebūtų tokia saldi be sirgalių palaikymo.
„Labiausiai įstrigo, kiek šiltų žmonių buvo tiek arenoje, tiek žinučių sulaukėme. Nespėjome visiems atsakyti, nes skaičius yra didžiulis“, – kalbėjo pats S. Ambrulevičius.
Naujienų portalo Delfi sporto žurnalistas Mindaugas Augustis LNK žinioms teigė, jog to reikėjo laukti net 18 metų – nuo Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko laikų.
„Nuo tų laikų tokios stiprios šokių ant ledo ir apskritai dailiojo čiuožimo sportininkų poros Lietuva neturėjo“, – kalbėjo jis.
Geriausias sezonas abiejų karjeroje ir padovanotas medalis užvirė diskusijas ir dėl A. Reed pilietybės. Galbūt amerikietė jos nusipelnė jau dabar?
LNK žinių kalbinti vilniečiai teigė, jog pilietybę A. Reed turėtų būti suteikta.
„Jeigu dabar prezidentas (pilietybės, aut. p.) nesuteiks, tai sakysiu, kad jis toks minkštakūnis, toks bevalis. Man tada gėda už jį“, – teigė viena vilnietė.
Šokėja iš JAV lietuviškų šaknų neturi, tad Lietuvos pilietybė jai gali būti suteikta tik išimties tvarka, nusprendus prezidentui.
Ar prašys lietuviškos pilietybės A. Reed tiesiai neatsako. Tačiau už amerikietę tą jau daro Seimo nariai ir kreipimąsi parengė patys.
„Į šiuos klausimus mano atsakymas visuomet toks pats – tai garbė ir privilegija. Kiekvieną kartą, kai mes užlipame ant Lietuvos ledo. Aš ir toliau darysiu viską, ką galiu, kad palaikyčiau šią šalį ant ledo, kad iškeltume šią vėliavą, kuri mums abiem reiškia labai daug. Ir man labai didelė garbė ir nuolankumas, kad galiu tai daryti kartu su Sauliumi“, – LNK žinioms sakė A. Reed.
Dėl lietuviško paso šokėją į prezidento duris beldėsi jau porą kartų, bet šalies vadovas prašymą atmetė, nes pritrūko ypatingų nuopelnų šaliai.
Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto docentas Donatas Murauskas teigė, jog Konstitucija nenurodo jokių konkrečių laimėjimų, tai paliekama paties prezidento diskrecijai.
„Bet formuluotės yra maždaug tokios, kad nuopelnai turi būti išskirtiniai, ypatingi, jie turi būti Lietuvai, orientuoti į poveikį valstybei ir jos autoriteto stiprinimą. Jis neturi būti kažkoks privatus“, – sakė D. Murauskas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas LNK žinioms sakė, kad šie pasiekimai tikrai reikšmingi.
„Jie suteikė labai daug džiaugsmo visiems stebėjusiems šias varžybas. Ir po ilgos pertraukos galime pasidžiaugti mūsų atstovais, lipančiais ant pakylos dailiajame čiuožime“, – kalbėjo jis.
Naujienų portalo Delfi žurnalistas M. Augustis teigė, jog iš sportinės pusės jie tikrai nusipelno, iki to nuėjo ilgą kelią.
„Galime prisiminti, kad du kartus A. Reed kreipėsi į Prezidentūrą prieš Pekino olimpines žaidynes, tuomet atsakymai buvo neigiami. Bet tuomet ir sportiniai argumentai buvo kitokie. Dabar pora tikrai priklauso elitui“, – teigė jis.
Nuo 1993 metų Lietuvos pilietybė išimties tvarka buvo suteikta 811 asmenų. Mažiausiai dosnūs buvo Dalia Grybauskaitė ir Gitanas Nausėda, užsieniečiams suteikę tik po dvi pilietybes išimties tvarka. Daugiausiai – Algirdas Brazauskas, suteikęs 486 pilietybes.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
