Jei yra vienas dalykas, ką gerai sugeba Baltarusijos režimas, tai pakurstyti nerimą ir net nedidelę paniką kaimyninėse šalyse, tarp jų ir Lietuvoje.
Daug nereikia – užtenka A. Lukašenkai eilinį sykį pakalbėti apie karą, apsivilkti karinę uniformą arba pasisukiojus pratybose tarp savo šalies kariškių pagrūmoti apie tariamas „kaimyninių šalių provokacijas pasienyje“, ir gali būti garantuotas, kad tai neliks nepastebėta.
Neretai pirmoji, populiari ir instinktyvi reakcija po išgąsčio visuomenėje dažniausiai būna priekaištai Lietuvos žiniasklaidai – esą kam iš viso ji skelbia jau 30 metų Baltarusiją geležiniu kumščiu valdančio diktatoriaus grasinimus. Juk tai A. Lukašenka, jo toks būdas – taukšti niekus.
Tad kuo tikėti, pasitikėti, į ką svarbu atkreipti dėmesį ir ko galima sulaukti? Svarbiausias atsakymas į šiuos klausimus yra vienas – svarbu kontekstas ir detalės.
