Putino kerštas nėra nutrauktas?
„Pirmiausia tai yra Rusijos reikalas. Tą pasakė daug pasaulio valstybių, kurios irgi, kaip ir mes visi, stebėjo, kas vyko savaitgalį. Vienos valstybės, dabar jau pasirodo informacija, žinojo šiek tiek daugiau – JAV visada žino daugiau. <...>
Amerikiečiai nesikišo visiškai ir padarė viską korektiškai. Tik po to parodė, kad žinojo, bet nedarė jokios įtakos, nes Vakaruose yra labai gajus įsitikinimas, kad Rusijoje geriau turėti vieną šeimininką, tokį diktatorių, kuris kontroliuoja masinio naikinimo ginklus, nei turėti chaosą – juodą skylę“, – savaitgalį vykusį maištą Rusijoje komentavo parlamentaras L. Kasčiūnas.
NSGK pirmininkas laidoje „Delfi interviu“ įvardijo ir jį nustebinusį šios situacijos aspektą.
„Kaip J. Prigožinas lengvai paėmė miestus, kaip jis ėjo į Maskvą. Tai rodo, kad didžiuliai, 90–95 procentai Rusijos sausumos karinių pajėgumų, galinčių kovoti, sutelkta Ukrainoje. Pati Rusija, jos giluma nėra uždengta“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, ar tikrai tik Rusijos vidaus reikalas yra informacija, jog „Wagner“ lyderis J. Prigožinas jau yra Baltarusijoje, L. Kasčiūnas kalbėjo, kad tai situaciją keičia.
„Tai dabar jau tampa ne tik Rusijos vidaus reikalu. Mes dabar jau vertiname ir prognozuojame galimas šio maišto galimas pasekmes bei poveikį mūsų nacionaliniam saugumui.
Dabar reikia viską vertinti realistiškai. Šią dieną mes tik galime patvirtinti faktą, kad jis yra Baltarusijoje, kad saugumo garantijas asmenines gavo, byla jam – nutraukta. Nemanau, kad nutrauktas galimas Vladimiro Putino kerštas, bet čia jau jų problemos. Dabar esminis klausimas – su kokiu mandatu jis bus Baltarusijoje“, – esminį klausimą įvardijo parlamentaras.
Kokia Lukašenkos padėtis?
NSGK pirmininkas dėstė, jog taip pat nėra aišku, ar Baltarusijos diktatorius A. Lukašenka J. Prigožinui toliau leis plėtoti „Wagner“ grupės veiklą.
„Nors V. Putinas tarsi nutiesė tiltą, sakydamas, kad dalis jų gali persikelti ir į Baltarusiją. Ar, visgi, A. Lukašenka, suprasdamas, kuo tai gali virsti jam, <...> supranta, kad jeigu žlunga režimas Kremliuje, su kuriuo jis turi tam tikrą sandėrį, tai jo laikas irgi yra suskaičiuotas. Jo stabilumas iš principo yra paremtas tik dviem dalykais: Rusijos parama ir vidaus reikalų struktūrų lojalumu, kurį jis išsaugojo“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, J. Prigožinas Baltarusijos diktatoriui gali tapti „gyvate užantyje“.
„Nesu tikras, žinodamas ir kiek analizavęs A. Lukašenkos veiklą bei požiūrį, ar jam to reikia. Tai dabar didelis ir esminis klausimas – koks tas „Wagner“ bus, jeigu jis bus Baltarusijoje. Dar jo nėra. Ir su kokiu mandatu, ir kokia kryptimi veiks“, – laidoje „Delfi interviu“ kalbėjo L. Kasčiūnas.
Parlamentaras tikino, jog yra beveik įsitikinęs, kad Baltarusijos diktatorius J. Prigožinui ir jo „Wagner“ samdiniams mandatą Baltarusijoje apribos.
„Nemanau, kad tai bus didžiulė jėga, kuri galėtų keisti saugumo situaciją regione, bet aš mėgstu sakyti visada taip – ruoškimės ir blogesniems scenarijams nei labiausiai tikėtini. Todėl blogesnis scenarijus gali atsirasti – tarkime, kokio nors didesnio dydžio grupuotė su kūrybine laisve“, – svarstė L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, geriausias atsakas į tokius galimus blogiausius scenarijus yra kuo daugiau sąjungininkų Lietuvoje, kad reakcijos atsakas būtų kuo trumpesnis.
„Todėl vokiečių žinia apie brigadą čia yra puiki“, – akcentavo pašnekovas.
Politikas tikino, jog Lietuva greitai daro pasiruošimo darbus brigadai priimti.
Kartu jis komentavo ir NATO gynybos planus, kurie turėtų būti patvirtinti aljanso viršūnių susitikime Vilniuje.
„NATO gynybos planai, kurie turėtų būti patvirtinti viršūnių susitikime Vilniuje, turi labai gerą naujumą. Jeigu anksčiau visi modeliuodavome, kad NATO reaguoja, įvyksta 5 straipsnis, kai jau yra agresijos aktas, peržengiama riba. <...> O kas yra nauja – tai dabar ne tik reaguojama į agresijos aktą, bet į besimezgančią krizę“, – tikino Seimo narys.
Politikas taip pat sakė, jog tikrai neprieštarautų, o realiai net ir paremtų idėją uždaryti pasienio punktus su Baltarusija.
Kodėl nuomonę pakeitė vokiečiai?
Šią savaitę Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, viešėdamas Vilniuje pasakė, kad Vokietija dislokuos nuolatinę karinių brigadą Lietuvoje. Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas laidoje paaiškino, jog Lietuva vėliausiai 2026 metais bus pasirengusi šią brigadą priimti.
„Darysime viską, kad tai būtų anksčiau. Pirmą kartą vokiečiai pradėjo kalbėti ne apie rotacinį modelį, <...> bet apie nuolatinį buvimą. Tai reiškia ir vaikų darželius, galbūt – mokyklas, galbūt miestelį. Tad mūsų pasirengimo lygmuo juos priimti turi būti dar aukštesnis. Mes būsime pasirengę, aš garantuoju“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Paklaustas, kas lėmė tokį vokiečių apsisprendimą, Seimo NSGK pirmininkas vardijo, kas galėjo padaryti tam įtaką.
„Manau, kad šalia mūsų visų pastangų, yra artėjantis Vilniaus NATO viršūnių susitikimas, gerų žinių poreikis, dalinai ir savaitgalio įvykiai.
Ir vienas unikalus, bet labai svarbus dalykas: kai mes visą laiką vertiname visų trijų Baltijos šalių perspektyvas turėti daugiau sąjungininkų vietoje, iki šiol latvius laikėme tokia silpnąją grandimi. Vokiečiai veda priešakinių pajėgų grupę, kuri pas mus prieš 7 metus įkurta, analogiškai Estijoje yra britai, o Latvijoje – kanadiečiai.
Jie yra toli, jie jau nebe taip investuojantys į gynybą kaip Šaltojo karo metais, bet <...> šiandien yra beveik aiški žinia, kad Kanada paskelbs, jog dislokuoja nuolatiniam buvimui irgi 2–3 tūkst. savo karių (Latvijoje). Diplomatiniuose sluoksniuose tai jau nebebuvo paslaptis“, – šia žinia laidoje „Delfi interviu“ dalijosi Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.
Jis pabrėžė, jog už šį sprendimą reikia dėkoti ir Vokietijai.
