Jo teigimu, ukrainiečiai ir toliau išlaiko iniciatyvą savo rankose, bet jaučiamas ir Rusijoje paskelbtos dalinės mobilizacijos poveikis.

„Ukrainiečiai su mūsų pagalba ir su savo ryžtu toliau išlaiko iniciatyvą savo rankose. Iš esmės ukrainiečiai primeta Rusijos pajėgoms dabar karo eigą. Okupantai pajėgia pulti tik prie Bachmuto ir Avdijivkos – Donecko kryptyje. Vietomis bando kontratakuoti, tačiau iniciatyvą vis dar išlaiko ukrainiečiai. Ko šiandien labiausiai bijo Rusijos pajėgos – tai puolimo prie Chersono.

Ten pakankamai pavojinga yra agresoriaus pajėgų padėtis, jos gali būti apsuptos, gali būti atkirstos nuo upės, arba gali tekti bėgti ir keltis per Dnipro upę, kas yra pakankamai sunku nesant tiltų. Tačiau jau jaučiasi fronte, kad vis daugiau ir daugiau pasirodo tų mobilizuotų rezervistų. Jie padėjo užpildyti tas spragas“, – dabartinę Ukrainos ir Rusijos pajėgų padėtį įvertino karybos ekspertas E. Papečkys.

Karybos ekspertas laidoje „Delfi rytas“ tikino, jog ukrainiečiams jau tenka susidurti su didesniu pasipriešinimu.

„Tačiau kas yra gerai – kad jau atvyksta ir vakaruose paruošti Ukrainos kariai, kurių parengimas, apginklavimas yra geresnis. Ir dabar yra maždaug mėnesis, ar pusantro, kai ukrainiečiai gali bandyti pasiekti didesnių laimėjimų, atsikovoti daugiau teritorijos. Galbūt pavyktų apsupti ir sutriuškinti vieną ar kitą Rusijos pajėgų grupę“, – Delfi sakė jis.

Karas Ukrainoje

E. Papečkys teigė, jog Rusijos dezinformacijos kanalų minima „nešvari“ bomba yra „branduolinė bomba“.

„Paprasta aviacinė bomba arba bet koks šaudmuo yra užtaisytas sprogstamąja medžiaga, jis sprogsta, padaro sugriovimus, veikia smūgio bangas. Tuo tarpu branduolinis ginklas jau yra visiškai kitoks, ten išsiskiria ir kiti veiksniai, kaip didelis karštis, užteršiama vietovė branduolinėmis medžiagomis, kurios spinduliuoja ir pakankamai ilgam užteršiama“, – pasakojo jis.

O po „nešvarios“ bombos panaudojimo, anot karybos eksperto, liktų vietovė, nedideliu radiusu aplink sprogimo vietą užteršta kito tipo branduolinėmis medžiagomis.

„Tai irgi būtų branduolinis spinduliavimas, bet nebūtų tokių labai pavojingų faktorių, kurie atsiranda branduolinio ginklo panaudojimo metu. Labai paprasta yra rusams padėti, kad ir labai nedidelį kiekį branduolinių medžiagų, atliekų, kurių jie turi pakankamai ir pasakyti, kad čia ukrainiečiai panaudojo.

Net nereikėtų realiai susprogdinti jokio užtaiso. Jie pabarstytų, pamatuotų su skaitikliais ir parodytų, kad neva ukrainiečiai tai darė“, – vieną iš galimų scenarijų laidoje „Delfi rytas“ pristatė karybos ekspertas E. Papečkys.

Jo teigimu, rusams tai svarbu, nes nuo pat karo pradžios Kremlius Ukrainą bando demonizuoti.

„Parodyti Ukrainą kaip kažkokią teroristinę valstybę. (Rusija, aut. p.) matydama veidrodyje save, ji bando Ukrainai prilipdyti tokį teroristinės valstybės įvaizdį“, – sakė laidos pašnekovas.

Karybos ekspertas teigė, jog vakarai labai aiškiai pasakė, kad kalbos apie „nešvarią“ bombą yra provokacija ir bandymas eskaluoti padėtį, yra šantažas.

„Ir niekas, absoliučiai niekas nemano, kad Ukraina planuoja panaudoti savadarbį ginklą. Iš esmės tai yra Rusijos bandymas eskaluoti situaciją ir šantažuoti, ką visi vakarai pripažįsta vieningai“, – laidoje „Delfi rytas“ sakė karybos ekspertas.

E. Papečkys laidoje teigė, jog Rusija supranta branduolinio ginklo panaudojimo grėsmę ir padarinius. Tačiau jiems, anot pašnekovo, yra labai komfortiška šiuo šantažu naudotis.

„Bet mes matome, kad vakarai su tuo šantažu jau apsiprato, žiūri pakankamai ramiai, atsakingai. Ir reikia suprasti, kad vis dėl to Kremlius, V. Putinas, režimas bijo pasekmių. Jie bijo dėl to, nes čia nesulauktų nei Kinijos pritarimo, net savo vasalų, kurie yra niekieno nepripažinti, pritarimo. Nes tai būtų Pandoros skrynia atidaryta. (…) V. Putinas asmeniškai bijo tą branduolinį ginklą panaudoti. Manau, kad jie ir neįdrįs jo panaudoti“, – laidoje „Delfi rytas“ teigė karybos ekspertas E. Papečkys.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)