Savaitės apžvalga: mūšių dinamika
Ukraina tęsė smūgius ir operacijas agresoriaus gynybos gilumoje, apžvelgdami praėjusią savaitę rašo karo ekspertai.
Ukrainiečių dronai vėl skrido į Sankt Peterburgą, taikytasi į čia esančią didelę degalų saugyklą. Taip pat „neaiškūs“ sprogimai prie Jekaterinburgo (apie 1600 km nuo kontaktinės linijos) – į orą išlėkė elektros pastotė, maitinusi net tris su rusų karine pramone susijusius objektus.
Be to, ukrainiečiai suintensyvino smūgius okupuotame Kryme. Raketomis ir dronais atakuoti kariniai taikiniai Simferopolyje, Sevastopolyje ir Feodosijoje. Neatmestina, kad vienas iš šių smūgių tikslų – atakuoti „Šahed“ dronų paleidimo aikšteles. Krymas jau kurį laiką yra vienas pagrindinių šių iranietiškų dronų paleidimo regionų.
Jei praeita savaitė rusų aviacijai buvo labai sunki (minus 5 orlaiviai), tai ši – katastrofinė. Jei tikėsime ukrainiečių skelbiamais duomenimis, per savaitę rusai neteko net septynių „Su34“ bombonešių.
Rusai tokių nuostolių nepripažįsta, tačiau pažymi labai intensyvų ukrainiečių oro gynybos darbą, dėl to pilotai esą yra „pervargę.“
Žvelgiant į mėnesio nuostolius, šioje grafoje jie tolygiai auga. Ši dinamika tiesiogiai susijusi su agresoriaus sėkme Avdijivkoje ir bandymu įgalinti savo manevrinius vienetus maksimaliai pasistūmėti priekin.
Atakuodamas Ukrainos civilinę ir karinę infrastruktūrą agresorius ir toliau iš esmės rėmėsi dronų smūgiais. Tai atsispindi nuostolių dinamikoje.
Raketų numušta tiek pat, kaip ir užpraeitą savaitę (rusai tęsia anksčiau pradėtą taktiką, kai raketomis „Iskander“ ar „S300“ atakuoja taikinius artimoje ukrainiečių gynybos gilumoje (Kostiantinivka, Pokrovskas). Dronų netektys kiek sumažėjo (232 ir 162), tačiau fiksuojamas intensyvesnis jų naudojamas prieš civilinius taikinius.
Kiti agresoriaus nuostoliai
Rusų gyvosios jėgos nuostoliai kiek sumenko, tačiau išliko aukšti (7390 ir 6980). Vertinant savaitės dinamiką, nuostoliai šioje grafoje didesni savaitės viduryje ir pabaigoje. Žvelgiant į mėnesio dinamiką, agresoriaus nuostoliai šioje grafoje kito nežymiai ir liko labai aukšti.
Agresoriaus šarvuotos technikos netektys išliko didelės (298 ir 296). Vertinant savaitės dinamiką, nuostoliai šioje grafoje ėmė augti nuo antros savaitės pusės. Kalbant apie mėnesio dinamiką, rusų nuostoliai išaugo antrą savaitę ir išliko panašiai aukšti.
Tuo tarpu rusų artilerijos nuostoliai sumenko (287 ir 211). Žvelgiant į savaitės dinamiką, rusų netiesioginės ugnies sistemų nuostoliai taip pat ėmė augti antroje savaitės pusėje. Mėnesio dinamika rodo, kad iki trečios savaitės nuotoliai šioje grafoje sistemiškai augo, tačiau pastarąją savaite nukrito.
Agresoriaus oro gynybos sistemų netektys išliko tokie patys (10 ir 10). Žvelgiant į savaitės nuostolių dinamiką ir šioje grafoje nuostolių šuolis fiksuojamas antroje savaitės pusėje. Mėnesio dinamika rodo, kad agresoriaus netektys šioje grafoje tendencingai augo.
Logistinio transporto srityje agresoriaus netektys išaugo ženkliai (275 ir 321). Vertinant savaitės dinamiką, tendencija kartojosi – sunkvežimių nuostoliai sistemiškai ėmė augti nuo antros savaitės pusės. Analizuojant mėnesio agresoriaus netektis šioje grafoje galima teigti, kad jos kilo (išimtis – antra savaitė), o paskutinę savaitę pasiekė neregėtas aukštumas.
Ekspertai akcentuoja, kad agresoriaus nuostolių dinamikos skaičiavimai paremti Ukrainos Generalinio štabo duomenimis.
Situacijos vertinimas
Tikėtina, kad ribotus rusų raketų smūgius bei sumenkusias atakas dronais lėmė žvalgybai ir operacijų valdymui naudojamo rusų lėktuvo „A50“ netektis.
Neatmestina, kad tai prisidėjo prie to, kad raketos vis dažniau atakuoja netoli kontaktinės linijos esančius ukrainiečių logistinius taškus, kur rusai gali kitais žvalgybos būdais susižinoti apie Ukrainos oro gynybos aktyvumą.
Tokiu būdu, tikėtina, ukrainiečių oro gynyba priversta rinktis : 1) išsiduoti ir numušinėti šias raketas, ar 2) atakuoti šalia kontaktinės linijos KAB‘us mėtančius rusų orlaivius.
Žvelgiant į ukrainiečių deklaruojamus rusų aviacijos nuostolius bei rusų socialiniuose tinkluose pateikiamą informaciją apie prieš rusų aviaciją intensyviai dirbančią ukrainiečių oro gynybą, galima daryti prielaidą, kad Ukraina prioritetą teikia rusų aviacijos numušinėjimui. Tokiu būdu nemaža dalis raketų pasiekia taikinius.
Bendri agresoriaus manevrinių vienetų ir artilerijos nuostoliai išliko labai aukšti, o logistinio transporto netektys išaugo. Žvelgiant per visus parametrus, fiksuojamas tendencingas nuostolių augimas nuo savaitės vidurio.
Tai galima būtų aiškinti taip:
Labai aukšti, o pagal atskirus parametrus ženkliai išaugę rusų nuostoliai indikuoja, kad praėjusios savaitės pabaigoje – šios savaitės pradžioje Ukrainos gynėjus pasiekė reikalingi resursai (ypač šaudmenys) bei rezervai (įvyko rotacija).
Apie tai viešai komunikavo Ukrainos kariuomenės vadas O. Syrskis. Tiesa, ar tai sistemingas papildymas, ar trumpalaikė injekcija, pamatysime artimiausiomis savaitėmis.
Pagrindinių pastangų kryptyje – Avdijivkoje sektoriuje savaitės viduryje ukrainiečiams pavyko sustabdyti agresoriaus veržimąsi Berdyčių – Orlivkos – Tonenkės ruože bei vėliau kontratakuoti.
Kaip tik antradienį ir trečiadienį rusai patyrė didžiausius gyvosios jėgos nuostolius, o šarvuotos technikos netektys trečiadienį išaugo beveik dvigubai. Tikėtina, būtent nuo savaitės vidurio taikytos priemonės stabilizuojant kontaktinę liniją prie Avdijivkos atnešė didžiausius rusų nuostolius.
Nuo savaitės pradžios iki vidurio agresoriaus aktyvumas Svatovės, Kreminos ir Bachmuto sektoriuose buvo sąlyginai mažas. Tai, tikėtina, buvo susiję su pajėgų pergrupavimu. Antroje savaitės pusėje rusai atnaujino atakas.
Bachmuto šiauriniame flange antroje savaitės pusėje rusai labai sunkiose kautynėse sugebėjo pasistūmėti Ivanivskėje. Kreminaos sektoriuje rusai negalėjo pasistūmėti, bet laikė iniciatyvą savo rankose.
Tuo tarpu Svatovėje po pirmo bandymo rusai gavo gerai į skūrą, perėjo į gynybą, o savaitės pabaigoje buvo priversti palikti pozicijas prie Tabaivkos. Visa tai prisidėjo prie agresoriaus manevrinių vienetų nuostolių augimo nuo savaitės vidurio.
Rusai intensyviai, tačiau nesėkmingai atakavo Robotynės ruože, todėl patyrė didelių nuostolių.
Geopolitiniame fronte ir toliau neliūdna
Panašu, Europoje vyksta kova dėl lyderystės (ar noro pasirodyti lyderiu). Prancūzijos prezidentas E. Macronas paskelbė apie tarptautinės vidutinio ir ilgo nuotolio raketų koalicijos paremti Ukrainą sudarymą. Šiuose procesuose yra niuansų, tačiau tai gerokai geriau nei pono O. Scholtzo retorika. Vokietijos kanclerio teigimu, jo šalis Ukrainai neperduos „Taurus“ raketų, nes jos gali pasiekti „netinkamus taikinius Maskvoje“.
Tuo pačiu Prancūzijos prezidentas, priešingai nuo savo įprastos retorikos „tartis su V. Putinu“, neatmetė NATO pajėgų dislokavimo Ukrainoje galimybės.
NATO vadovybė paneigė ketinimus dalyvauti konvenciniuose veiksmuose, tačiau sąjungininkai vis drąsiau kalba apie idėją siųsti NATO karius netiesioginiams veiksmams – vakarietiškos infrastruktūros apsaugai, Ukrainos karių apmokymui ir pan.
Tai, kad V. Putinas sureagavo į tokias kalbas pagrasindamas branduoliniu vėzdu rodo, kad tokia perspektyva Kremliui yra pavojinga.
Uždniestrės deputatų suvažiavime separatistinės Moldovos regionas kreipėsi į Rusiją prašydamas „apsaugos nuo Moldovos ekonominio spaudimo“.
Po to kito Moldovos regiono – Gagaūzijos, vadovė nuvyko į Maskvą, kur Kremliaus pasiprašė palaikyti artimus santykius. Vis dėlto V. Putinas savo metiniame pranešime situacijos Moldovoje nekomentavo, tad, tikėtina, Uždniestrės situacija didelių politinių/karinių grėsmių regione kol kas nekels.
Tačiau rusai bando kalti pleištą tarp Moldovos ir Ukrainos – antai rusų dronas Ukrainos teritoriją (Chmelnyckje) atakavo atskridęs iš Moldovos teritorijos. Labai tikėtina, kad rusai specialiai jį įskraidino į moldavų oro erdvę ir tada atakavo Ukrainos teritoriją. Tai buvo ne pirmas toks incidentas nuo 2022 metų.
Po ilgą laiką trukusių nesutarimų, Vengrijos parlamentas ratifikavo Švedijos prašymą prisijungti prie NATO. Švedijai tapus nauja NATO nare, daug dėmesio skiriama diskusijoms apie padidėsiantį Baltijos jūros saugumą. Maža to, Švedija taip pat žada dislokuoti apie 600 karių kontingentą Latvijoje.
Į švedų prisijungimą grasinimais sureagavo ir Rusija, tačiau švedai vieningai sutinka, kad yra pasirengę reaguoti į bet kokią rusų agresiją regione.
Nepaisant Kremliaus represinių priemonių, A. Navalno laidotuvių metu susirinko tūkstančiai mitinguotojų. Atvirai buvo skanduojami šūkiai prieš karą ir V. Putiną. Mitingų metu Maskvoje ir Sankt Peterburge suimta daugiau nei 100 žmonių. Tačiau labai mažai tikėtina, kad tai išvirs į kažkokį Kremliui pavojingą judėjimą šalies viduje.
Tuo labiau, kad emigracijoje veikianti rusų opozicija yra suskaldžiusi bei neatmestina, kiršinama ir/ar įtakojama FSB. Ar A. Navalno nužudymo korta nebus panaudota vidinėje Kremliaus kovoje, parodys laikas.
