Medžiotojas Šarūnas Maigis dažnai atvyksta į šaudyklą pagerinti savo įgūdžių. Turi net du šautuvus ir su jais mielai prisidėtų ir prie krašto gynybos – šaudytų ne tik į taikinius, bet ir į priešą.
„Pirmiausia kiekvienas medžiotojas jau ir taip saugo valstybės turtą: mišką, žvėris, paukščius. Manau, kad tikras medžiotojas, aišku, kad prisijungtų ir gintų valstybę“, – kalbėjo jis.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje medžioja apie 30 tūkst. žmonių. Ir absoliuti dauguma, kaip ir Š. Maigis yra pasiryžę ginti savo šalį.
„Padarius apklausą, apklausus daugiau nei 1000 medžiotojų, 9 iš 10 eitų ginti valstybę. Tuo tarpu šalyje yra tik 14 procentų ginti valstybę“, – LNK žinioms sakė Lietuvos medžiotojų ir žvėrių draugijos vadovas Virginijus Kantauskas.
Seime kaip tik atsirado iniciatyvą keisti Karo padėties įstatymą taip, kad kiekvienas pilietis, tarp jų – ir medžiotojai, galėtų prisidėti prie šalies gynybos. Planuojama atkurti karines komendantūras, jų būtų tiek, kiek šalyje yra ir savivaldybių – 60.
„Čia yra puiki platforma įtraukti kuo platesnius visuomenės sluoksnius. Tai yra rezerve esančius karius, komendancinius šaulius ir kovinius asmenis. Tai yra asmenys, kurie turi ginklą“, – kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Buvęs kariuomenės vadas, Seimo konservatorius Arvydas Pocius tikino, jog medžiotojai skatinami įsigyti tam tikrą įrangą: termovizoriai, naktinio matymo taikikliai.
„Tam, kad jie atėję ir prisijungę prie ginkluotosios gynybos efektyviai galėtų 24/7 užtikrinti tą gynybą, apsaugą ir vykdyti užduotis“, – teigė A. Pocius.
Tačiau atsargos karininkas Darius Antanaitis teigia, kad karį parengti ir kainuoja, ir užtrunka.
„Jam reikia skirti iš šaudmenų, ir seržantą, ir karininką. Jam reikia skirti mokomųjų laukų. Todėl visavertiškai parengti karį, kad jis galėtų ne tik vienas blaškytis mūšio lauke, bet ir veikti komandoje, reikia nuo 9 iki 12 mėnesių“, – savo poziciją dėstė atsargos karininkas.
Seimo NSGK vadovas L. Kasčiūnas tikina, kad šalį ginti norinčių medžiotojų lauktų papildomi karybos kursai.
„Šaulių sąjunga juos apmoko, ji informuoja apie tai kariuomenę, komendantą, kad tam tikra grupė žmonių regione, pavyzdžiui, 50 medžiotojų tampa kovinių asmenų vienetu, kuris gali vykdyti toje savivaldybėje tam tikras komendantines užduotis“, – kalbėjo jis.
Panašiai kalbėjo ir buvęs kariuomenės vadas A. Pocius.
„Šaulių sąjunga suteiktų būtent tokius pradinius karo įgūdžių kursus, tokią įvadinę dalį. Kur jau žmogus mokantis naudotis ginklu, mokantis šaudyti – jam būtų suteikiamos žinios, būtent tam tikri taktiniai elementai, maskavimasis“, – teigė parlamentaras A. Pocius.
Medžiotojai teigia, kad mielai lankytų tokius kursus.
„Jeigu aš turiu kažkokį medžioklinį šautuvą, tai pagal nutylėjimą, aš nesu karys. Jeigu šauliai rengtų medžiotojus, ar tai nebūtų perteklinis reikalas? Nes jeigu medžiotojas nori tapti šauliu ir nori būti valstybės gynybos dalimi, jis ir taip gali būti šauliu ir įstoti į Šaulių sąjungą“, – dėstė atsargos karininkas D. Antanaitis.
Lietuvos medžiotojų ir žvėrių draugijos vadovas V. Kantauskas sako, kad nemažai medžiotojų jau yra šauliai, bet ne visi jais gali būti.
„Medžiotojai turi ir užimtumo klausimą. Jie šiandien gal turi savo šaudyklas, yra geri šauliai. Bet Šaulių sąjunga turi savo organizaciją. Ir priklausyti tokioms dviem organizacijoms nėra taip lengva“, – sakė jis.
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas tikina, kad medžiotojų kariais niekas paversti ir nesiekia.
„Mes ir nekalbame apie kariuomenės funkcijas. Mes kalbame apie remiančias funkcijas, kurios iš principo reikalauja pasirengimo, bet ne tokio, kaip reguliarios kariuomenės“, – tikino politikas.
Atsargos karininkas D. Antanaitis pabrėžė, jog per dvi savaites žmonės gali būti apmokomi užtaisyti, pertaisyti ginklą ir iššauti.
„Ir tai yra viskas. <...> Kalbant apie karinį parengimą, mes turėtume kalbėti apie visuotinį šaukimą“, – tikino jis.
Karo padėties įstatymo pataisas ketinama registruoti jau šią savaitę.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
