„Karas Europoje turi baigtis“: ar JAV dėmesys nuo karo Ukrainoje tolsta?

Apie tai buvo kalbama penktadienį laidoje „Delfi tema“, kurioje dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas bei Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala.

Kaip priminė politologas, JAV nuo pat invazijos pradžios komunikavo apie būtinybę išvengti Vakarų tiesioginio įsitraukimo į karą Ukrainoje.

„Tai atsispindi visuose veiksmuose, kuriuos mes matome per pastaruosius mėnesius. Jungtinės Valstijos nemato priežasčių dėl to principo netiekti ginkluotės Ukrainai, bet galbūt kai kuriais atžvilgiais tai nevyksta taip sparčiai, kaip galbūt norėtų kai kurios šalys, įskaitant ir Lietuvą.

Taip pat JAV labai aiškiai indikuoja, kad vengiama bet kokių provokacijų, kurios galbūt galėtų paskatinti susidūrimą, kurio niekas nenori“, – kalbėjo L. Kojala.

Būtent taip, pasak jo, amerikiečiai komunikuoja ir apie virš Juodosios jūros rusų numuštą JAV bepilotį – kaip situaciją, kurios niekas nenorėjo.

„Tą amerikiečiai kartoja ir diplomatinė reakcija, kuri seka po to, atspindi tokį situacijos vertinimą, kuriame esminis tikslas – išvengti konfrontacijos“, – paaiškino RESC direktorius.

Kalbėdamas apie ukrainiečių potencialą kontrpuolimui, L. Kasčiūnas akcentavo, kad tam būtina sutelkti smogiamąsias pajėgas.

Joe Bidenas ir Volodymyras Zelenskis Kyjive 2023-ųjų vasarį

© AFP / Scanpix

„Ukrainiečiams labai svarbu, kad ta Vakarų pažadėta parama sunkiąja technika, tankais, kitomis priemonėmis ateitų kuo greičiau, kad jie galėtų ją ne tik įvaldyti, bet ir perdėlioti kontrpuolimo, puolamuosius planus, ir tą kontrpuolimą pradėti“, – sakė NSGK pirmininkas..

Jo teigimu, situacija fronte priklauso būtent nuo Vakarų ryžto tiekiant paramą.

„Aš vis dar tikiu, kad tas kontrpuolimas gali įvykti – manau, kad jis ir įvyks. Man yra šioks toks nuogąstavimas, jei kalbame šiek tiek plačiau, nes ne vieną mėnesį jau kalbame apie tą blogiausią scenarijų, kai atsiras tam tikras nuovargis Vakaruose ir Kyjivas gali būti stumiamas į tam tikras taikos derybas, kurios, jei mes žiūrėtume į tam tikrą teritorinį uzurpavimą, kurį yra pasiekusi Rusija, negali būti prielaida įteisinti tai, ką Rusija dabar turi savo rankose“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Toks scenarijus, kaip pabrėžė parlamentaras, daug kartų buvo paneigtas, o Vakarų lyderiai ne kartą viešai yra patikinę, jog Ukraina nebus spaudžiama priimti jai nepriimtinų taikos scenarijų, tačiau kalbų apie derybas, anot L. Kasčiūno, politiniuose užkulisiuose tikrai yra.

„Vis tik vėl, matyt, iš naujo reikia kalbėti, kad tas blogasis scenarijus vėl gali rastis ir gali vėl aktualizuotis. Kartais girdžiu iš įvairių neoficialiai kalbančių vakarietiškų aukšto rango šaltinių, kad jeigu vis tik tas kontrpuolimas nepavyks arba pavyks dalinai, arba pavyks tiek, kiek pavyks iš ukrainiečių pusės, tada didieji Vakarai gali nuspręsti, kad gal jau užteks šito alinančio ir ilgalaikio karo – pabandykime sėsti prie derybų stalo. Tada visos mano minėtos rizikos kyla iš naujo“, – pastebėjo Seimo narys.

Jis pabrėžė nenorintis, kad toks scenarijus realizuotųsi.

„Bet mes negalime ignoruoti, kad tai gali tapti realybe arba, aišku, ukrainiečiai pademonstruos, ką sugeba, o jie tikrai daug sugeba, ir vis tik kontrpuolimas bus sėkmingas“, – sakė L. Kasčiūnas.

L. Kojala taip pat patvirtino, kad JAV netrūksta politikų, teigiančių, jog Ukraina nėra esminis Amerikos prioritetas.

Joe Bidenas, Volodymyras Zelenskis

© Reuters / Scanpix

„Ta nuotaika kai kuriuose Jungtinių Valstijų politiniuose sluoksniuose egzistuoja, ji turi palaikymą tam tikros dalies visuomenės tarpe, bet tai tikrai nepaneigia šiandien amerikiečių siunčiamos paramos, kuri yra milžiniška ir neabejotinai nominaliais dydžiais – pati didžiausia. Lygiai taip pat – ir visuomenės palaikymo, kuris, nepaisant tam tikrų galbūt nerimą keliančių signalų apklausose, išlieka didelis“, – pastebėjo RESC vadovas.

Vis dėlto, pasak jo, JAV vyksta diskusija, kuri susidaro iš dviejų dalių: pirmoji – duokime Ukrainai viską, ką šiandien galime.

„Mes matome, kad kai kurių šalių parama per pastaruosius mėnesius yra didesnė nei per pirmuosius invazijos metus kartu sudėjus. Tai yra svarbus veiksnys, net jei ir galėtume diskutuoti, ar visa politiškai pažadėta parama realiai pasiekia Ukrainą.

Be tai taip pat turi ir antrąjį dėmesį – duokime viską, ką galime, tikėkime, kad Ukraina sėkmingai kontratakuos, ir bet kokiu atveju po tos kontratakos siekime derybų“, – paaiškino L. Kojala.

Jo teigimu, tokias idėjas lemia riboti pačių Vakarų kariniai ištekliai, nes tokio masto karui niekas nebuvo pasiruošęs.

„Kitas dėmuo yra politinis: yra tų, kurie skatintų manyti arba teigti, kad karas Europoje turi baigtis, kad reikia ieškoti taikos, karas negali tęstis amžinai“, – kalbėjo politologas.

Tokiu būdu Ukraina, kaip tęsė pašnekovas, būtų raginama ieškoti galimybių deryboms.

„Tai galbūt galėtų būti būtent po šios intensyvios fazės paramos tiekimo ir, tikėkimės, kuo sėkmingesnės Ukrainos kontratakos, kuri sustiprintų Ukrainos derybines pozicijas, bet galiausiai vis tik vestų prie tų pačių derybų“, – kai kurių Vakarų politikų idėją nupasakojo L. Kojala.

Linas Kojala

© ELTA / Marius Morkevičius

Vis tik, kaip pabrėžė politologas, čia yra daug nežinomųjų, kurių svarbiausia – kokia pozicija būtų pačių ukrainiečių.

„Bet panašu, kad Vakaruose konsensusas šia linkme, bent jau tam tikrų didžiųjų šalių tarpe, ima ir po truputėlį vis ryškėja“, – sakė RESC direktorius.

L. Kasčiūnas pabrėžė, kad JAV tiekiamos Ukrainai paramos kompensuoti negalėtų jokia kita valstybė.

„Lenkų žingsnis (suteikti Ukrainai keturis naikintuvus – aut. p.) labai sveikintinas, logiškas – toks sprendimas ledlaužis. Aš nuolat keliu irgi tuos klausimus, kad reikia duoti, kai jau sunku, bet duoti kažką tokio stipraus ir reikalingo ne dėl to, kad kokia nors artilerijos sistema padėtų ir perlaužtų įvykių eigą fronte, bet ji būtų pavyzdžio galia kitoms šalims darant panašius sprendimus. Aš tikiu, kad būtent taip lenkai ir skaičiuoja“, – sakė NSGK pirmininkas.

L. Kojala atkreipė dėmesį, kad JAV Ukrainai bendrai pažadėjo per 100 mlrd. dolerių paramos, iš kurių apie 30 mlrd. eurų jau teikiama karinės ginkluotės forma.

„Tai tikrai pakankamai ženklios sumos, dėl jų Kongrese balsavimas buvo praėjusių metų pabaigoje ir akivaizdu, kad jau galbūt liepos mėnesį ar rudeniop tos sumos išseks bei reikės naujų sprendimų. Akivaizdu, matant politinę poliarizaciją JAV, tai gali sąlygoti nelengvas diskusijas.

Kitaip tariant, tam tikrą laiko tarpą vis dar paramos lygis išliks pakankamai aukštas. Ateityje derėtis dėl naujų sumų, kurios virsta konkrečiomis ginkluotės sistemos, bus sudėtingiau“, – paaiškino politologas.

Laurynas Kasčiūnas

© ELTA / Andrius Ufartas

Kalbėdamas apie Lietuvos saugumą, L. Kasčiūnas taip pat pasakojo apie planus kurti fortifikacinių, kontrmobilumo priemonių naudojimą pratybose.

„Galiu aiškiai pasakyti: valstybė turi planą, kaip sustiprinti savo sienų apsaugą“, – patikino parlamentaras.

Jo teigimu, planuojama, kad Lietuvoje bus 18 kontrmobilumo priemonių parkų, kur fortifikacinės priemonės bus sukaupti.

„Kai reikės, kai iškils poreikis, žvalgybiniai indikatoriai rodys, kad reikia pradėti aktyvią gynybą, jie bus dislokuoti ten, kur to labiausiai reikia“, – sakė L. Kasčiūnas.