Jau praėjo kelios dienos, kai Lietuva uždarė du iš šešių pasienio postų su Baltarusija. Išvadas daryti ankstoka, bet keliaujančių iš Lietuvos į Baltarusiją sumažėjo maždaug 15 proc.
Trys Baltijos šalys ir Lenkija jau derina scenarijų visiškai uždaryti ES sieną su Baltarusija.
„Mūsų pasienio vadovai taip pat aptarė šiuos darbus – kaip vyks šis procesas, kad būtų sklandus, o jau politiniame lygmenyje mes su ministrais aptarsime, kaip tas bus organizuojama“, – LNK sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pirmadienį Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai renkasi tartis, kas turi nutikti, kad visos šalys kartu uždarytų sieną su Baltarusija.
„Jei būtų kažkokia provokacija, kažkoks incidentas, kuris lemtų sprendimą, kad mes uždarome savo sienas. Esame sutarę, kad turime tai daryti vienu metu sinchronizuotai, suderinę veiksmus“, – paaiškino ministrė.
Jungtinės Valstijos perspėjo savo piliečius, kad Baltarusija greitai gali būti atkirsta nuo demokratinio pasaulio.
„Lietuva uždarė du sienos su Baltarusija kirtimo postus. Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos vyriausybės skelbė, kad gali būti toliau uždaromi sienos su Baltarusija punktai. Kokių veiksmų imtis: nevykti į Baltarusiją, Baltarusijoje esantys Jungtinių Valstijų piliečiai turėtų nedelsiant išvykti“, – skelbta JAV pranešime.
Prezidentas Gitanas Nausėda – visišką sienų su Baltarusija uždarymą yra vadinęs kraštutiniu variantu.
„Jei mes uždarysime sienas, tai uždarysime, nes saugumas yra svarbiausias dalykas“, – komentavo A. Bilotaitė.
Lietuvos verslas sako, kad daug nenukentėtų: vežėjų reisai į Rusiją sudaro 5 proc., į Baltarusiją – vos 1 proc.
„Ekonominiai skaičiavimai rodo, kad mūsų vežimo į tą ar iš kitos pusės santykis yra. Kalbant apie Balatrusiją, yra tik vienas procentas. Tai turbūt ekonomiškai Lietuvos kelių transportui didelio poveikio nebūtų“, – LNK komentavo Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas.
Poveikis galėtų būti nedideliam skaičiui įmonių, kurios prekiauja su priešiškais režimais. Statistikos duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį į Baltarusiją vežta lietuviškų prekių už 37 mln. eurų, į Rusiją – už 49 milijonus, tačiau Lietuvos ir kaimyninių šalių planai izoliuoti Baltarusiją aktualūs visam žemynui.
Per Lietuvą į Baltarusiją, Rusiją, vidurio Aziją vežama iš visos ES.
„Ne Lietuvos transportas čia dalyvauja pilna apimtimi santykyje tranzitu per Baltarusiją į Rusiją ar tame pačiame santykyje su Baltarusija, o kitų ES šalių prekyba“, – sakė P. Drižas.
Per pirmą šių metų pusmetį iš ES į Baltarusiją per Lietuvą vežta prekių už beveik milijardą, per Lietuvą į Rusiją – už daugiau nei milijardą, į Kazachstaną per Lietuvą vežta europietiškų prekių už pusę milijardo eurų.
„Lenkijos prekybinis santykis su Baltarusija yra dar didesnis nei Lietuvos“, – sakė P. Drižas.
Dilomatas Antanas Valionis sako, kad Baltijos šalims ir Lenkijai nepakanka tarpusavyje sutarti dėl Baltarusijos izoliavimo – būtina tartis su visa ES, kad kitos šalys, ypač Pietų Europoje, neieškotų aplinkinių kelių į Baltarusiją ar Rusiją.
„Ypač Pietų (šalys – red.), kurios turi didesnių ekonominių problemų, kurios yra prasiskolinusios, tiesiog padidins savo šalyse eksportą per kitus kanalus ir pasiims tą patį pelną, mes jo neteksime, o rezultatas gali būti nulinis“, – LNK komentavo buvęs užsienio reikalų ministras A. Valionis.
Ne kartą skelbta, kad per Lietuvą vykdomos masinės sankcijų vengimo schemos. Europos įmonės dokumentuose nurodo, kad vežama, pavyzdžiui, Kazachstanui, bet iš tiesų – Rusijai ar Baltarusijai.
„Verslas visą laiką balanuoja tarp baimės ir godumo. Tai šiuo atveju godumas aiškiai nugalės baimę. Didžiausias spaudimas turi būti ES, kad visi laikytumėmės vieningos politikos, o ne bėgtume prieš traukinį“, – pridūrė A. Valionis.
Jei būtų nuspręsta uždaryti sieną su Baltarusija, Lietuva neketina riboti iš Baltarusijos vykdomo Rusijos tranzito į Karaliaučių.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
