DELFI ji sutiko papasakoti apie išpažįstamą religiją ir atsakyti net į pačius nepatogiausius klausimus. Moteris paaiškino, kaip reikėtų suprasti nuolatinius teroristinius išpuolius, kurių iniciatoriai neretai būna musulmonai, ir kokią padėtį šio tikėjimo asmenų šeimoje užima moterys bei vaikai.
Islamą vadina kelrode žvaigžde
„Islamas man simbolizuoja tai, kaip viskas turėtų būti idealiu atveju. Ten matau daug meilės, taikos, pagarbos, supratimo ir kitų gerų dalykų, tačiau visa tai reikalauja pastangų. Reikia įdėti darbo, o dirbti su savimi šiais laikais yra sudėtinga, nes gyvename nuolat vartoti skatinančioje visuomenėje, pasiduodame silpnybėms bei kūniškiems malonumams.
Nors ir mano kelias yra vingiuotas, matau teisingą kryptį. Islamas man suteikia stiprybes ir vilties.
Prieš tapdama musulmone, domėjausi kitomis religijomis bei skaičiau nemažai psichologinės literatūros. Skaitydama koraną radau daugybę priežasčių tobulinti save, stengtis būti geresniu žmogumi“, – patikino ji.
Vaikystėje Rasa pripažįsta buvusi entuziastinga krikščione, paauglystėje – agnostike. Tuomet pajutusi vidinę tuštumą pradėjo ieškoti religijos, kuri galėtų ją užpildyti. Mergina daug domėjosi budizmu, hinduizmu, tačiau tik atradus islamą, tikina ji, visi neramūs jausmai išsisklaidė.
Su nauja religija supažindino būsimas vyras
„Islamas turi labai daug panašumų su kitomis religijomis. Ypač su žydų ir krikščionių. Tačiau didžiausias skirtumas yra tas, kad islame viskas – suprantama ir aišku, rezonuoja su žmogaus prigimtimi. Jeigu atsisakytume visų stereotipų, visko, ką visuomenė mums įkalė į galvas, visas savo psichologines problemas paliktume nuošalyje ir pažvelgtume į savo širdį, pamatytume viską, ko mus moko islamas. Yra daugybė įrodymų, kad tai nėra vieno žmogaus sukurta fantastinė knyga. Mokslininkai kai kurias korane išsakytas idėjas atranda tik dabar. Pavyzdžiui, korane yra gana tiksliai aprašytos kūdikio embriono vystymosi stadijos, kurios mokslininkų buvo ištirtos tik XX a. pab. Priminsiu, kad koranui – apie 1 500 metų“, – sakė ji.
Paklausta, kaip susižavėjo islamu, mergina neslėpė, kad pažinti šią religiją ją paragino Egipte sutiktas vaikinas. Jis buvo musulmonas.
„Apsikeitėme virtualiais kontaktais. Grįžusi į Lietuvą nusprendžiau pasinaudoti proga išgirsti apie islamą iš pirmų lūpų. Buvo puiki galimybė išsiaiškinti tai, kas man buvo neaišku. Aš jo klausinėjau ilgai ir nuobodžiai, o jis kantriai man atsakinėjo į visus, net ir pačius kvailiausius, klausimus. Jo atsakymai tikrai turėjo didelės įtakos mano pasirinkimui, nes jis buvo vienintelis, kurio galėjau pasiklausti rūpimų dalykų. Vėliau susiradau grupes socialiniame tinkle „Facebook“, o dar vėliau – nuėjau gyvai susitikti su musulmonėmis. Su šiuo vaikinu dabar esame laimingai vedę. Taigi galima sakyti, kad įtakos mano religijos pasirinkimui turėjo viskas – knygos, internetas, mano vyras, lietuvės musulmonės. Neatmesčiau ir krikščionybės, nes būtent ten neradusi atsakymų, pradėjau ieškoti tiesos“, – sakė mergina.
Teroristų neteisina – nusikaltimai priklauso ne nuo religijos
Islamas ją sužavėjo ir tuo, kad ši religija neturi stabų – nėra garbinami žmonės, statulos ar tarpininkai – kunigai, nėra hierarchijos. Be to, musulmonai tiki, kad Jėzus buvo pranašas, o ne dievas ir kad yra tik pragaras arba rojus – nėra skaistyklos. Merginą taip pat sužavėjo tai, kad Islamo dievas nėra nei pagimdytas, nei ką nors pagimdęs. Jis esą nemirtingas ir paslaptingas.
„Pranašas Mahometas buvo žmogus, kuris rodė mums pavyzdį, kaip reikėtų įgyvendinti religiją. Jis buvo vienas iš maloniausių ir geriausių žmonių pasaulyje – labai gražiai elgėsi su visais: moterimis, vaikais, vyrais ir net priešais. Tačiau, kai reikėdavo gintis, jis imdavosi ir griežtesnių priemonių.
Krikščionybėje sakoma atsukti kitą žandą. Aš tai suprantu kaip visiška pacifizmą. Islame sakoma ginti savo šeima ir savo namus, o ne bėgti ar tiesiog pasiduoti“, – pastebėjo mergina, paklausta, ką mano apie vis pasigirstančius teroristinius išpuolius, kurių iniciatoriai būtent ir yra musulmonai.
Anot Rasos, tam tikromis sąlygomis koranas leidžia smurtą, tačiau smurtauti mėgstantys asmenys išlygų neretai nepastebi.
„Pavyzdžiui, organizacija ISIS. Nežinia, kam jie paklūsta, o žudo visus, kurie jiems nepatinka – net kitus musulmonus. Jų veiksmus viešai smerkia dvasiniai islamo lyderiai, kurie yra gerbiami mokslininkai, ilgus metus studijuojantys islamą. Aš, pavyzdžiui, šios organizacijos narių nelaikau dėmesio vertais musulmonais, nes jų veiksmai prieštarauja toms islamo mokymo tiesoms, kurias žinau. Man atrodo, kad jie – siaubingi nusikaltėliai. Ir tai nepriklauso nuo jų religinių pažiūrų“, – įsitikinusi mergina.
Apie įvykius Prancūzijoje: Mahometas – tarsi tėvas ar mama
Be to, anot Rasos, svarbu tai, kad jei, pavyzdžiui, žudo krikščionys, niekas neskuba dėl to kaltinti jų religijos. Priešingai yra elgiamasi kalbant apie musulmonus.
„Manau, kad daugelis tų teroristų, apie kuriuos girdime, pasiduoda savo psichologinėms problemoms, arba yra papirkti, o gal dalyvauja nešvariuose politiniuose žaidimuose. Gali būti, kad dėl terorizmo aktų kalti visi šie punktai iš karto. Religijos tame tikriausiai nerasime. Manau, kad išpuolių kalti ir amerikiečiai. Yra ne vienas vaizdo įrašas apie tai, ką amerikiečiai daro kai kuriose musulmonų šalyse. Musulmonai yra skatinami ginti savo šeimas ir namus. Pavyzdžiui, tai, kas įvyko Prancūzijoje, buvo arba politika, arba psichinis sutrikimas, kurį galėjo paskatinti patyčios.
Pranašas musulmonams yra toks brangus, kaip kitiems mama, tėtis ar vaikai. Pagalvokite, kaip žmones elgtųsi, jeigu tokios karikatūros būtų piešiamos apie jų šeimos narius. Normalus nežudytų, bet turintys sutrikimų gali griebtis ir tokių priemonių. Beje, Prancūzijoje draudžiama taip piešti žydus, prezidentą ir jo aplinkos žmones. Kai kažkas pabandė tai padaryti, buvo atleistas ir nuteistas.
Tačiau pats svarbiausias dalykas yra tas, kad Korane neleidžiamas nekalto kraujo praliejimas. Korane rašoma: tas, kas nužudo vieną nekaltą žmogų, padaro nuodėmę, tarsi jis būtų nužudęs visą žmoniją, o tas, kas išgelbsti vieną nekaltą žmogų, priimamas tarsi būtų išgelbėjęs visą žmoniją“, – koraną citavo ji.
Suduoti moteriai galima, bet nestipriai
Sklinda mitai ir apie tai, kad musulmonai – itin negerbia moterų. Rasa paantrino, kad moteris neretai skriaudžia ir tie patys katalikai.
„Islamo religija nurodo, kad moterys turi būti gerbiamos. Ir jos, ir vyrai turi savo teises ir pareigas, jų abejų reikalaujama vienas kitam padėti ir antram linkėti gero pirmiau nei sau. Santuoka islame laikoma sunkiu darbu, kuris atneša saldžius vaisius. Dabartinei visuomenei toks darbas sunkiai suprantamas, todėl iš karto pradedama smerkti. Pavyzdžiui, pagal islamą, moteris turėtų atsiklausti vyro, ar jai galima eiti vienur, ar kitur, ar ne. Vyras turėtų į šį klausimą atsakyti atsižvelgdamas į jos gerovę, saugumą, pasidomėti, kaip ji grįš, ar nebus sunku susitvarkyti vienai. Ką mato mūsų visuomenė, kai žvelgia į šią situaciją? Moterys sukyla: „Dar ko! Kas aš klausčiau tokių dalykų! Kad man kas nurodinėtų, kaip elgtis!“ O vyrai savo ruožtu mano, kad moters iš viso niekur negalima išleisti, lai ji sėdi namuose. Tačiau visa tai – mūsų egoizmas. Jei nurimtume, pamatytume, kad sutuoktiniai tiesiog nori gero vienas kitam. Mano vyras man tik vieną kartą neleido naktį važiuoti į draugų gimtadienį, nes buvo žiema, slidu ir tamsu. Visais kitais kartais nebuvo jokių prieštaravimų. Žinoma, pavyzdžiui, ir pati nesiveržiu į klubus – to religija neleidžia“, – pasakojo ji.
Pasak Rasos, pastaruoju metu daug kalbama ir apie tai, kad moterys musulmonų yra mušamos. Ši situacija, anot jos, Korane apibrėžta taip: „Kraštutiniu atveju galima nestipriai suduoti žmonai su pagaliuku, kurio dydis – ne didesnis nei dantų šepetuko, ir taip, kad jai neskaudėtų“.
„Tai reiškia nežymų pliaukštelėjimą, jokiu būdu negalima žmonos mušti per veidą. Korano leidžiamas pliaukštelėjimas yra naudojamas, kai norime atkreipti draugų dėmesį, pavyzdžiui, pliaukštelėti per petį. Be to, prieš moterį jį galima naudoti tik kraštutiniu atveju – kai ji daro visiškas nesąmones. Aš tai suprantu kaip įspėjamąją priemonę. Veiksmą, kurį darome, kad žmogus atsikvošėtų. Labai svarbu yra tai, kad Mahometas nė karto nėra sudavęs nė vienai savo žmonai ar kitai moteriai – turime sekti jo pavyzdžiu. Mano vyras niekuomet nėra manęs taip baudęs“, – patikino ji.
Vaikų tyčia neatima
Be to Rasa patikino, kad islame moterys yra labai vertinamos, ypač mamos. Esą pranašas yra sakęs: geriausi vyrai yra tie, kurie yra geriausi savo žmonoms.
„Taip pat tikintys islamu sako, kad rojus yra po motinos kojomis. Mama islamo religijoje yra net labiau vertinama nei tėtis. Yra tokia istorija: kartą žmogus paklausė pranašo Mahometo: „Kam iš savo artimųjų turėčiau būti geriausias?“ Pranašas atsakė, kad savo mamai. Žmogus paklausė pranašo: „Kam po to?“. Pranašas dar du kartus atsakė, kad „savo mamai, o tik po to – savo tėčiui“. Tai ypač išryškina motinos, kuri visų pirma yra moteris, svarbą bei aukštą statusą“, – patikino ji.
Anot Rasos, moterys musulmonų yra mušamos dažniausiai dėl asmeninių psichologinių vyro problemų ar kultūrinių, vertybinių dalykų.
Paklausta apie atvejus, kai, pavyzdžiui, iš už musulmonų ištekėjusių lietuvių yra atimami vaikai, Rasa sako apie tai girdėjusi tik iš spaudos.
„Manau, kad kai kuriais atvejais, tai yra sukčių darbas ir vaikai atimami siekiant gauti pinigų. Kitais atvejais, manau, kad gal vyrai mano, kad jų žmona nesugeba tinkamai rūpintis vaikais. Musulmonų vyrų vaikai pagal islamą laikomi musulmonais ir jie laiko didele nuodėme, jei jų vaikai auginami kitaip. Mano aplinkoje niekas iš moterų vaikų neatėmė. Tik žinau atvejį, kai išsiskyręs su lietuve žmona musulmonas vyras priverstas gyventi Lietuvoje tik tam, kad galėtų matytis su vaikais, nors pats norėtų grįžti į savo šalį. Taigi tai – labai individualu“, – mano ji.
Kodėl musulmoniškuose kraštuose nėra vaikų globos namų?
Rasos nuomone, vaikai islame yra labai mylimi. Sakoma, kad pranašas Mahometas, kai prie jo pribėgdavo vaikas ir duodavo savo ranką, jos pirmas nepaleisdavo ir vaikščiodavo su tuo vaiku tol, kol pats vaikas jau norėdavo eiti. Arba, kai jis melsdavosi ir vaikai jam lipdavo ant galvos (nes besimelsdami musulmonai pasilenkia prie žemes), jis prailgindavo malda, kad vaikai galėtu pabūti ilgiau. Tiesa, jei koks kūdikis verkdavo, maldą jis sutrumpindavo, kad greičiau galėtų eiti pas vaiką.
„Gimdyti vaikus musulmonėms yra laikoma viena iš džihado formų, o tinkamai auginti vaikus – islamo prievolė. Pagal islamą, tėvai privalo vaikams suteikti normalų, garbingą vardą, užtikrinti jų fizinius bei dvasinius poreikius patenkinantį auklėjimą, suteikti gerą išsilavinimą. Musulmonų šeimose vaikai labai lepinami, gal net kiek per daug. Vaikus myli visi – tėvai, seneliai, tetos, dėdės ir kiti giminaičiai. Kai moteris gimdo, jie visi laukia prie ligonines ir prašo dievo, kad viskas būtų gerai. Pagal islamą, negalima atsisakyti savo tėvų, įsivaikinti vaiko kaip savo, t.y. pakeisti jo pavardę į savo. Tačiau, jei vaikas netenka tėvų, juo rūpinasi giminaičiai, todėl musulmoniškuose kraštuose nėra vaikų globos namų.
Vaikai musulmoniškuose kraštuose auginami taip, kad gerbtu mamą ir tėtį, o svarbiausia – kad būtų dori musulmonai. Tą geriausia daryti savo pavyzdžiu. Kiek pažįstu musulmonų šeimų, visi tėvai savo vaikais labai rūpinasi“, – pastebėjo ji.
Religijos nepakeičia net po skyrybų
Dažnai girdima apie atvejus, kai įsimylėjusius musulmonus lietuvės priima islamą, tačiau retai apie tai, kad musulmonai priimtų krikščionybę. Rasa sako, kad taip yra dėl to, kad musulmonai tiki, kad į rojų pateks tik tie, kurie tiki, kad Mahometas buvo dievo pranašas ir seka jo bei anksčiau buvusių pranašų mokymais. Koraną jie vadina atnaujintu biblijos tęsiniu.
„Manau, kad kai kurios moterys tiesiog bijo nepatekti į rojų, kitos gal mato islame tiesą. Pavyzdžiui, padarykime prielaidą, kad Jūs žinote arba šventai tikite, kad žinote teisingą kelią. Ir, pavyzdžiui, Jūsų draugė žino kitą kelią, tačiau ji nėra tokia tikra, kaip Jūs. Kaip manote, kuriuo keliu jus abi nueitumėte? Tikriausiai tuo, kuriuo ves ta, kuri tiki labiau. Taip yra ir su musulmonais. Jų tikėjimas dažnai yra tvirtesnis ir nuoširdesnis nei krikščionių. Žinoma, ne visuomet. Žinau nemažai atvejų, kai musulmonai veda krikščiones ir jos tokiomis ir lieka. Tačiau taip pat žinau ir atvejų, kai jau išsiskyrusi krikščionė tampa musulmone. Įdomu tai, kad nepažįstu nė vienos moters, kuri tapusi musulmone po skyrybų grįžtų į krikščionė kelią. Galima daryti prielaidą, kad jos taip elgiasi dėl to, kad atradusios tikrąjį kelią jos nebenori grįžti atgal.
Kodėl religiją dažniau pakeičia moterys? Manau, kad todėl, kad daugiau krikščionių įsimyli musulmonus nei krikščionys musulmones“, – spėjo ji.
Musulmonai gręžiasi į Vakarus, vakariečiai – į musulmonų kraštus
„Tikram musulmonui dievas yra svarbesnis už šeimą. Taip yra dėl to, kad dievas mus moko mylėti savo šeimą kaip jo garbinimo veiksmą, t.y. mes mylime savo šeimą, rūpinamės, stengiamės dėl dievo, nes jis mūsų to prašo – tai – pirmiausia. O po to, dėl to, kad mes to norime. Viskas, ką mes darome, turėtų būti daroma dievo vardan. Dievas mus moko daryti gerus darbus, tad jeigu juos darysime tik dėl savęs ar kitų žmonių, mūsų motyvacija išseks“, – mano ji.
Rasa patikino, kad dar ne visi jos artimieji žino, kad ji – musulmonė, tačiau to ji nė kiek nesigėdija.
„Labai džiaugiuosi, kad musulmonų daugėja. Tačiau svarbu ne kiekybė, o kokybė. Gaila, kad nemažai musulmonų su islamu neturi nieko bendro. Dažnai gimusius musulmoniškuose kraštuose žavi Vakarų kultūra, vartojimo laisvė, o vakariečiai, išbandę visus kūniškus ir materialinius malonumus, pradeda ieškoti dvasingumo, prasmės ir tikrų vertybių. Tuomet daugelis jų atsigręžia į islamą“, – pastebėjo ji.
Kviečiame pasidalinti savo patirtimi
DELFI skaitytojos, papasakojusios apie santuoką su musulmonu ir atskleidusios savo gyvenimo detales, straipsnis susilaukė didelio skaitytojų dėmesio – komentaruose pradėta diskutuoti, ką reiškia susituokti ir gyvenimą kurti su žmogumi, kuris yra kitos nei tu ar tavo šeima religijos, tautybės.
Savo tekstu moteris siekė griauti mitus apie musulmonų ir į Islamą atsivertusių jų žmonų santuoką. „Ne, per daugiau nei dešimtmetį trunkančią mūsų santuoką vyras nei karto nepakėlė prieš mane rankos ir jokio smurto prieš mane nenaudojo. Ne, jis neturi nei antros, nei trečios žmonos“, - pasakojo ji.
Kviečiame mintimis pasidalinti ir jus – ką reiškia gyvenimą susieti su žmogumi, kuris yra iš kitos valstybės, yra priėmęs kitą religiją? Kaip į jūsų santuoką reagavo Jūsų artimieji, draugai, ar patiriate sunkumų dėl kultūrinių skirtumų, o gal atvirkščiai, sutariate dar geriau nei su buvusiais tokių pačių pažiūrių ar ta pačia kalba kalbėjusiais partneriais?
O gal vis dėlto patyrėte, kad dėl kultūrinių skirtumų mylimųjų keliai gali ir išsiskirti?