Kaip Lietuvoje vyko pasirengimas karui: nematomoje pratybų pusėje – daug iškalbingų detalių

Komendanto valanda, kariai gatvėse, rezervistų mobilizacija – visa tai ir dar daugiau pastarosiomis dienomis buvo matoma Lietuvoje, kai vyko ambicingiausios per atkurtos nepriklausomybės istoriją pratybos, kurių metu mokytasi veikti įvedus karo padėtį. Vis dėlto didžioji ir net svarbesnė šių mokymų dalis liko nematoma visuomenės akims, nes buvo slapta, ji vyko ne miestuose ar poligonuose, o vadavietėse. Būtent čia priimti sprendimai, klaidos, išmoktos pamokos parodys, kaip šalis realiai pasiruošusi gintis.

Jau šių metų pradžioje skelbta, kad šalyje pavasarį vyks „Perkūno griausmas“ – išskirtinės pratybos. Ir ne tik savo dydžiu, nes pirmąsyk turėjo būti tikrinama, kaip valstybė funkcionuotų karo metu. Jau tada buvo galima numanyti, kad labiausiai žiniasklaidai ir visuomenei matoma pratybų dalis bus susijusi su skaičiais, scenarijumi ir panašiomis detalėmis, net jei tikroji „Perkūno griausmo“ prasmė – visai kita.

Taip ir nutiko, nes iš viešumoje dominuojančios informacijos galėjo susidaryti įspūdis, kad svarbiausi pratybų akcentai buvo susiję su komendantūromis ir komendanto valandos įvedimu Vilniuje bei Kaune.