Pasidėjęs ant kelių šuniuką baltarusių diktatorius Aliaksandras Lukašenka savo kariškių klausia, ar jie pasirengę žygiuoti į Lenkiją, Lietuvą, užimti Suvalkų koridorių – sujungti Baltarusiją su Karaliaučiumi.
„Gaila, kad jie taip elgiasi, bet dabar tau reikės priešintis Baltijos respublikoms ir daliai Lenkijos“, – prieš kameras davė nurodymą A. Lukašenka ir gavo atsakymą, kad „nedidelės dalies“.
„Šiaurės vakarų. Ar esi įsitikinęs, kad šios teritorijos fronto linijoje tavo kariškiai atsilaikys?“, – klausė kariškio Baltarusijos diktatorius.
„Tai, kas numatyta jūsų nurodymuose, ką įsakė gynybos ministras, pasirengimo sustiprinti rajonus rėmuose mes ne tik išeiname į poligoną ir į mokymų teritoriją, bet ir į realias teritorijas“, – atsako jam kariškis.
Gąsdinti lietuvius nesunku
NATO žvalgyba sako, kad dabar nei Rusija, nei tuo labiau Baltarusija nepajėgios stoti prieš NATO. Grasinimais A. Lukašenka gali siekti kelių tikslų – įbauginti ne tik lietuvius su lenkais, bet ir baltarusius, neva NATO kaimynės yra agresyvios.
Taip pat A. Lukašenkai reikia parodyti, kad jis kažką daro. Kai Baltarusiją vis labiau smaugia sankcijos, šalis vis labiau priklausoma nuo Rusijos.
O gąsdinti lietuvius dabar – nesunku.
„Ir sociologai, ir psichologai sako, kad jaučia labai padidėjusį visuomenės nerimą“, – „Info dienai“ sakė komunikacijos konsultantas Arūnas Armalis.
Kad perlenkia lazdą kritikuojami konservatorių lyderiai, ypač sugriežtinę toną praėjusių metų gale.
„Mes suprantame, kad Lietuvai potencialiai kyla egzistencinės grėsmės“, – teigė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
Tačiau A. Armalis teigia, kad viena yra kalbėti apie grėsmes, kita yra apie jas kalbėti sėjant baimę ir nerimą.
„Info dienos“ teigimu, jei ne krepšinis ir Jonas Valančiūnas, apie Lietuvą pasaulyje dominuotų neigiamas įvaizdis.
„Arba negatyvios temos, arba lyderystės geopolitinėje temoje dominavimas“, – teigė „Repsense“ analitikos skyriaus vadovė Rugilė Ereminaitė.
Latvija ir Estija domina ne tik dėl karo
Išanalizuota, ką apie Lietuvą rašo pasaulio žiniasklaida ir ko dažniausiai ieškoma internete. Po krepšinio dominuoja neigiamos ir sudėtingos temos.
„Santykiai su Rusija ir Baltarusija, imigrantų problematika per Baltarusijos sieną. Taip pat santykiai su Kinija“, – sako R. Ereminaitė.
Latvijai ir Estijai grėsmės tos pačios, bet jų įvaizdis – geresnis, ypač Estijos.
Anot „Info dienos“ pašnekovės, apie Estiją dominuoja žinutės, susijusios su verslu, be to, yra kitų temų – jos ne tiek koncentruotos.
Kad Latvija su Estija pasaulį domina ne vien dėl karo, migrantų ir sankcijų, aiškinama ir tuo, kad politikų pasisakymai nėra tokie griežti.
„Per dvejus metus situacija nepagerėjo, ji pablogėjo. Ir turi potencialo blogėti toliau“, – „Info diena“ cituoja G. Landsbergį.
„Jeigu Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, ji ne tik nenorės, veikiausiai tiesiog negalės sustoti“, – prieš kurį laiką teigė konservatorių kandidatė į prezidentus, premjerė Ingrida Šimonytė.
Anot A. Armalio, anksčiau priešiškoms šalims reikėjo pačioms galvoti, kaip gąsdinti visuomenes, o dabar pakanka kurstyti pačių lietuvių kuriamas baimes.
„Keliama viduje baimė yra dovana tiek A. Lukašenkai, tiek V. Putinui ir jam jau tereikia prisidėti prie to žaidimo“, – teigia A. Armalis.
Būtent tuo didžiausios Lietuvos įmonės aiškina ir raginimą partijoms sutarti dėl naujo tikslo – gynybai skirti 4 proc. BVP – saugumą kurti nebe gąsdinimais.
„Klausimas, kas bus kitas taikinys. Ir mes turime nepamiršti, kad mes esame labai labai arti to“, – teigia G. Landsbergis.
„Info diena“ teigia, kad siūloma akcentuoti ką darome, kad būtume saugesni.
„Reikia sutikti, kad mes daug šnekame, mažai darome. Šia prasme mes ir siūlome mažiau šnekėti, o pradėti daryti“, – teigia Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Lenkai kalbėjo ramiau
Praėjusią savaitę į Ukrainą paleista Rusijos raketa vėl įskrido į Lenkiją.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis amerikiečių televizijai sakė, kad tokias raketas reikia numušti.
„Turime keisti poziciją ir siųsti aiškią žinią – jei tai pasikartos, raketos ar dronai bus numušti“, – sakė G. Landsbergis.
Patys lenkai kalbėjo ramiau – kad raketą būtų numušę, jei būtų požymių, jog taikinys – Lenkijoje.
„Jei raketos nuolaužos gali nukristi ant gyvenamųjų vietovių, tai jie tikrai to nedarys ir nedaro logiškai. Pasaulis girdi Lenkijos logišką paaiškinimą ir mato mūsų ministro – kategorišką. Įskrido – ir kalam iškarto“, – „Info dienai“ sakė Demokratų „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Žvalgyba skelbia, kad Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais, bet tai nereiškia, kad karas neišvengiamas. Panašiau į naują Šaltojo karo versiją.
Visą „Info dienos“ reportažą žiūrėkite čia:
