Valdančioji koalicija ne juokais susikibo dėl euro įvedimo 2015-aisiais. Socialdemokratai liko, galima sakyti, be partnerių paramos. „Tvarka ir teisingumas“ siūlo dėl euro surengti referendumą, Lenkų rinkimų akcija – neskubėti, nes euras gali turėti neigiamų pasekmių ekonomikai, o Darbo partijos pirmininkė Loreta Graužinienė pareiškė, kad Lietuvai prisijungus prie euro zonos žmonės pradės badauti.
Premjeras Algirdas Butkevičius tokius L. Graužinienės žodžius pavadino politiniu šantažu kvepiančia retorika ir pareiškė paliksiantis premjero postą, jei Lietuva 2015-aisiais neturės euro. Šią savaitę ginčai pasiekė apogėjų ir aistros ėmė rimti. Tiesa, prieš tai socialdemokratai užsitikrino konservatorių paramą. Jei galima susivienyti dėl euro, kodėl negalima dėl kitų strateginių projektų? Vėl atgimė pasvarstymai apie „vaivorykštės“ koaliciją.
Retorika mainosi
Kodėl premjeras toks tikras, kad L. Graužinienė nebekliudys? Gal dėl to, kad jau užsitikrino konservatorių paramą. Šią savaitę surengtame konservatorių ir socialdemokratų pasitarime teigta, kad euras – svarbiausias.
Politikos apžvalgininkų nestebina konservatorių ir socialdemokratų susitarimai dėl euro. Esą šiuo klausimu abi partijos sutaria, nors tikslai ir skiriasi.
Socialdemokratams rūpi euro įvedimo nauda – gerėtų finansinė šalies padėtis, tad daugiau pinigų būtų galima skirti visuomenėje populiarioms iniciatyvoms įgyvendinti. Konservatoriai į eurą žiūri labiau strategiškai, kaip į galimybę integruotis su Vakarų Europa ar progą nutolti nuo Rusijos.
Koalicijos ateitį lems V. Uspaskicho sėkmė teisme?
Po partijų susitikimo kilo daug kalbų apie galimus susitarimus dėl „vaivorykštės“ koalicijos. Ir socialdemokratai, ir konservatoriai sako kol kas apie tai nekalbantys. Politologai tokią galimybę vertina irgi atsargiai, nes koalicijos likimas greičiausiai priklausys nuo Darbo partijos idėjinio vado Viktoro Uspaskicho sėkmės teisme.
Politologų manymu, Darbo partija puikiai supranta, kad žlugus koalicijai jie liktų ir be įtakos, ir be tribūnos, tad jiems toks scenarijus nėra naudingas. Būtent šis faktas esą ir leidžia premjerui bent kiek valdyti savo partnerius. Be to, ir patiems socialdemokratams koalicijos žlugimo atveju nebūtų saldu. Norėdami išlikti valdžioje jie būtų priversti pagalbos prašyti savo ideologinių priešų konservatorių, kurie ne prieš svarstyti tokį pasiūlymą.
„Vardan tam tikrų tikslų esame pasiruošę rasti teisingus ir atsakingus bei protingus sprendimus. Bet kartoju, mano pareiškimas nereiškia, kad mes kalbamės apie kažkokias „vaivorykštes“ ar panašius dalykus“, – tvirtina A. Kubilius.
„Eidami į rinkimus, laimėję rinkimus, aiškiai pasakėme, kad su konservatoriais mes galime draugauti, bet koalicijoje nebūsime. Tą mes ir darome. Ir vargu ar būtume [jei iširtų dabartinė koalicija]“, – sako Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.
Neaiškus ir A. Butkevičiaus likimas?
Konservatoriai žada palaikyti ne tik socialdemokratų siekį įsivesti eurą, bet ir kitus strateginius projektus, pavyzdžiui, Visagino atominės statybą. Būtent dėl valstybės strateginių tikslų įgyvendinimo ir išlieka, nors ir maža, tačiau reali „vaivorykštės“ koalicijos galimybė.
Pasak politologų, socialdemokratai, matydami, kad negali suvaldyti Darbo partijos, geriau rinktųsi partnerystę su konservatoriais, nei, pavyzdžiui, praleistų galimybę įsivesti eurą. Teigiama, kad čia nereikia pamiršti ir prezidentės vaidmens. Jei ji nuspręs dalyvauti Prezidento rinkimuose ir juos laimės, tai iš naujo tvirtins Vyriausybę.
„Manau, kad prezidentė darys didelį spaudimą ragindama socialdemokratus sudaryti Vyriausybę su konservatoriais, kaip ji darė ir prieš pusantrų metų“, – sako K. Girnius.
Beje, neaiškus ir paties A. Butkevičiaus išlikimas poste. Kalbama, kad laimėjusi rinkimus, D. Grybauskaitė premjeru gali pasirinkti kitą socialdemokratą – Zigmantą Balčytį.