Slopstančią paramą lemia daugybė priežasčių
60 milijardų, skirtų Ukrainai, JAV respublikonai dabar bando tarsi surišti su prievolėmis griežčiau kontroliuoti migraciją pasienyje su Meksika. Pasak „The Reckoning Project“ biuro Ukrainoje vadovo, tokios situacijos, pirmiausia, byloja apie struktūrinius pokyčius abiejose pagrindinėse Amerikos partijose.
„Deja, bet būtina pripažinti, kad konsensuso atradimas tokiais svarbiais geopolitiniais klausimais, vis dėlto, veikiau yra istorijos išraiška negu dabarties aktas. Galbūt Kinijos klausimas ir Izraelis yra vieni iš nedaugelio klausimų, kur susivienija abidvi partijos, bet dažniausiai mes matome, kad, priešingai nei pernai, paramos Ukrainai klausimas toli gražu nėra tas klausimas, kur abi partijos sutaria“, – teigė M. Milta.
Paramos Ukrainai buksavimą apžvalgininkai aiškina ir visuomenės nuovargiu, o šalia to vaidmenį suvaidina dar ir artėjantys rinkimai. Vis dėlto, pasak VDU profesoriaus G. Mažeikio, vienos priežasties, lemiančios tokį dabartinį Vakarų paramos strigimą, tikrai nėra ir jas visas esą lemia skirtingi faktoriai.
„Pasakyti, kad visuomenė pavargo – visiška nesąmonė. Visuomenės poreikiai banguoja. Šiandien dienai pavargo, o rytoj – vėl iš naujo, taip pat, kaip krepšinyje ar futbole – savaitę įdomu, savaitę – ne. Vadinasi, tikrai ne visuomenės nuovargis tai lemia. Rinkimai – taip. Jie, be abejonės, yra labai svarbūs, todėl, kad prieš metus respublikonai ir demokratai JAV galėjo susitarti, nes nereikėjo priešintis vienas kitam, o dabar yra būtina ir privaloma kautis vienam su kitu, reikia demonstruoti savo poziciją, reikia rinkti rinkėjų nuomones, balsus ir visa kita, ir jie negali pūsti į vieną dūdą, nes antraip, ypač respublikonams, gali nepasisekti prezidento rinkimai. Tiesa, tie patys respublikonai irgi nėra vieningi“, – kalbėjo jis.
Tačiau, anot pašnekovo, ir tai – tikrai ne vienintelė slopstančio užsidegimo priežastis.
„Dalis tiesos yra ir tame, kad bunkeriai, tai yra tos visos saugyklos, kuriose buvo saugomi ginklai, iš dalies jau išseko. Naujų nenori duoti, o naujoji gamyba nėra dar pakankamai paleista. Vadinasi, čia irgi mes matome strigimus“, – teigė G. Mažeikis.
Galų gale, jo teigimu, vertėtų paminėti ir pačių ekspertų apsiskaičiavimą.
„Ekspertai visada skaičiuoja, analizuoja procesus, bet procesų yra labai daug ir visus juos įvardinti vienu metu tiksliai neįmanoma. Labai dažnai padaromos klaidos ir, pavyzdžiui, viena iš tų klaidų buvo tai, kad visi įsivaizdavo, jog Ukrainos kontrpuolimas turėtų būti sėkmingas. Tai buvo visiškas apsiskaičiavimas, lygiai toks pats, kaip buvo Maskvos apsiskaičiavimas, kad ji užims Kijevą per savaitę ar ten dvi. Kitaip tariant, laikas nuo laiko kariuomenė, ekspertai, analitikai apsirinka, biudžetų nepavyksta sudėlioti ir dabar mes kaip tik pakliuvome į tokią bėdą“, – aiškino VDU profesorius.
Anot pašnekovo, Rusija tikrai nevengia pasinaudoti susidariusia situacija.
„Jie labai intensyviai naudojasi ta proga ir Putinas važinėja po užsienį, visur kaulydamas įvairių sviedinių, ginkluotės ir, matyt, šiokią tokią sėkmę jis turi, todėl karo pabaigos dar nematyti“, – teigė G. Mažeikis.
Zelenskio pozicija – tvirta
Dar šią savaitę Ukrainos prezidentas turėjo nuotoliu kreiptis į JAV senato narius ir juos paspausti dėl 60 mlrd. dolerių vertės paketo, tačiau paskutinę minutę savo kreipimąsi jis tiesiog atšaukė. Pasak M. Miltos, toks prezidento žingsnis leidžia formuoti tam tikras išvadas.
„Aš manau, kad yra keli struktūriniai šito epizodo aspektai. Pirmiausia, mes matome, kad prezidento administracija Kijeve nuosekliai stengiasi laikytis bent jau tokios pozicijos, kad, vis dėlto, Ukrainos pergalė yra įmanoma ir kad būtina tiesiog konsoliduoti išteklius bei atrasti būdą, kaip mobilizuoti tą paramą Ukrainai, su kuria Ukraina galės laimėti.
Tad pripažinti, sakykime, esamą status quo – pražūtinga, nes tokiu būdu tu tarsi eikvoji manevrų galimybę. Čia, aišku, iš karto mintyse kyla ir dabartinis konfliktas ar bent jau priešprieša tarp generolo Zalužno bei prezidento Zelenskio, tokiose skirtingose nuostatose ir viešai artikuliuojamose pozicijose“, – teigė jis.
Anot M. Miltos, čia galima įžvelgti ir kitus, labiau vertybinius dalykus.
„Iš kitos pusės, aš manau, kad čia taip pat yra ir tokios pagarbos sau pačiam, ir tokios laikysenos aspektas. Prezidentas Zelenskis, vis dėlto, tokios paskutinės akimirkos pasitraukimu demonstruoja, kad jis nesiryžta ir neketina dalyvauti tuose formatuose, kur iš anksto nebus apčiuopiamų rezultatų. Jis nenori švaistyti savo laiko, jis nenori beprasmiškai leisti savo laiko, žinodamas, kad kol kas nėra padaryti kažkokie namų darbai iš Senato pusės. Jis turi begalę kitų reikalų, kuriais galėtų konstruktyviau užsiimti, o tokiu būdu jis taip pat suteikę galimybę (pasiųsti) ir netiesioginį signalą, kad reikia bandyti atrasti kažkokį tarpusavio supratimą“, – teigė pašnekovas.
Diplomatijos svarba
Vis dėlto, tokia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pozicija sulaukia ne tik palaikymo, bet ir aštrios kritikos. Pasak VDU profesoriaus G. Mažeikio, nors nuo kritikos kurį laiką buvo susilaikoma, dabar to nevengiama jau nuo NATO viršūnių susitikimo Vilniuje.
„Ta kritika pasigirdo pirmiausia Vakaruose, kai Ukrainos prezidentas, skrisdamas į Vilnių, išreiškė savo abejones būtent šiuo vizitu ir galimomis derybomis. Tai labai negerai nuskambėjo būtent diplomatiniame korpuse, o šį kartą – ir vėl. (...) Tai yra kitoks formatas – čia ne gamykla, ne biznis ir ne šaudymas. Čia yra kėdžių trynimas ir šnekėjimas, ir simpatijų ar antipatijų kūrimas. Vadinasi, pats diplomatinis darbas vyksta visai kitaip ir, nežiūrint to, kokios buvo priežastys nepasirodyti Senate ir nesikalbėti, diplomatinėje aplinkoje tai vis tiek buvo neigiamai įvertinta“, – aiškino jis.
Dėl to tai, kaip paaiškino profesorius, pliusų demokratinėse intrigose tai tikrai nepridėjo.
„Reikia atsiminti tokį dalyką, kad karas bet kokiu atveju baigsis diplomatiniais sprendimais, o ne vien tik kariniais sprendimais, tad šitas kėdžių trynimas yra tiesiog privalomas. Šitos abejonės Ukrainos diplomatiniais sprendimais yra lygiai šalia ir kitų dalykų, už kuriuos anksčiau Ukraina buvo kritikuojama. Ir viduje Ukrainos yra didelė kritika dėl to, kad niekaip nepavyksta pažaboti korupcijos. Šitie korupciniai elementai yra plačiai paplitę ir tai yra dar viena priežastis, dėl kurios JAV Senatas bei dalis Kongreso narių, o taip pat ir Europos Sąjunga, kelia savo abejones, ir būtent tai yra priežastis, kodėl tokios šalys, kaip, pavyzdžiui, Vengrija, Slovakija, o dabar kartais prie to prisideda ir Lenkija, ima šantažuoti, ir teisingai ar neteisingai gąsdinti, spausti Ukrainą“, – teigė G. Mažeikis.
Kaip galėtų pasisukti derybos?
Pasak jo, pažadai, kuriuos šiandien formuoja JAV ir Europos Sąjunga, neleidžia tikėtis didesnio proveržio paramos klausimu, o ir kiti rodikliai leidžia suprasti, kad derybos būtų neišvengiamai sunkios.
„Taip, ten gali būti viena ar kita raketa daugiau, ar keletas pasenusių F-16, kurie ten irgi nieko ypatingai nepakeis fronte, tada truputį viena pusė ir kita pusė mobilizuos, bus dar daugiau aukų, bus dar didesnis nepasitenkinimas Ukrainoje. Kas Rusijoje dėsis – mums labai sunku prognozuoti, todėl, kad mes įsivaizdavome, kad šitas karas baigsis greičiau ir pervertinome Rusijos visuomenę, manydami, jog jie nesusitaikys su šimtais tūkstančių žuvusiųjų ir karo beprasmybe, ir nepuls tarnauti savo oligarchams, neketins žūti beprasmiškai bei būti apgauti, nepardavinės žmonos savo vyrų už 200 tūkstančių rublių į frontą.
Viso to mes tikrai neįsivaizdavome. Neįsivaizdavome tokios karo beprotybės ir manėme, kad įvykiai Rusijoje vyks labiau demokratiniu keliu. Pagaliau, labai stipriai pasitikėjome Rusijos opozicija, kuri tą patį mums tvirtino, bet dabar pasirodo, kad šitos Rusijos opozicijos išvados ir teiginiai tikrai neatitinka Rusijos procesų“, – kalbėjo G. Mažeikis
Tad, anot pašnekovo, visa tai kol kas nieko gero nežada būsimoms deryboms.
„Sprendžiant iš to, kas šiandien yra, tikrai nenuteikia optimistiškai, bet, kita vertus, mes tai paprastai vadiname iššūkiu ir tai yra iššūkis Vakarų vyriausybėms, kurios turi galvoti ir tikrai galvoja, ir sprendžia, ką daryti šiuo klausimu. Lieka vienintelė viltis, kad vis dėlto tam tikras konsensusas dėl naujų technologijų taikymo, dėl kitokių įtakų Rusijos vidaus situacijai (bus pasiektas). Jeigu pavyks tuos sprendimus padaryti, mes tikrai už pusmečio būsime geresnės nuotaikos nei šiandien“, – tikino G. Mažeikis.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
