Surado pagrindinį nuomonių išsiskyrimo tašką
Kaip pastebėjo laidos vedėjas Vytautas Bruveris, pagrindinis dalykas, dėl kurio šia tema vyrauja giliausias nesutarimas, gali būti siejamas būtent su Rusijos, kaip grėsmės mums visiems, suvokimu.
„Vienas naratyvas yra oficialusis, pagrindinis, kuriuo paremta ir valstybės politika, – Rusija yra vienas iš pagrindinių ar tiesiog šakninis pasaulio geopolitinis blogis, diktatūra, kuri kelia egzistencinę grėsmę visiems aplinkui ir vos ne visam pasauliui, kadangi yra atominė diktatūra. Be to, tai tokia diktatūra, kuri stengiasi suformuoti autoritarinį ir diktatūrinį internacionalą pasaulyje. Šitai ryškiausiai matome iš jos ir Irano bendradarbiavimo, kas susiję su Ukraina, ir iš Artimųjų Rytų konflikto“, – kalbėjo jis.
Tiesa, kaip visada, turi ir antrą medalio pusę. Tiesą, kuria tiki kita visuomenės dalis, V. Bruveris laidoje taip pat įvardijo.
„Yra sakoma, kad nereikia absoliutinti ir daryti apokaliptinių, ideologinių bei propagandinių išvadų – Rusija tiesiog yra valstybė, kuri turi savo interesus, savo kelią, dabar ginasi nuo globalinės Vakarų pasaulio invazijos ar diktato, ir tiek, o Lietuvai svarbu tą suprasti ir nereikia lįsti į tas girnas“, – teigė laidos vedėjas.
Jis pridūrė, kad tokių ideologijų nešėjai tiki ir dar vienu naratyvu.
„Yra ir kitas, labiau niuansuotas šitos grupės požiūris: gerai, Rusija daro blogus dalykus, daro nusikaltimus, daro karo nusikaltimus, bet pasižiūrėkite ir aplinkui – ką daro Amerika, ką daro Vakarų šalys didžiosios? Žodžiu, viskas nėra taip paprasta, kaip teigia mūsų oficialusis naratyvas, oficialioji propaganda, ir Lietuvai, kaip mažai valstybei, reikėtų kuo greičiau tą suprasti“, – kalbėjo V. Bruveris.
Tokius požiūrių skirtumus laidoje pirmasis ryžosi pakomentuoti į prezidentus kandidatavęs buvęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis. Jis pripažino, kad su tam tikrais dalykais norėtų nesutikti.
„Visi variantai kaip ir teisingi, bet aš noriu pasakyti vieną dalyką. Mes didžiausią klaidą darome, kad kalbame apie Rusiją ir apie visą rusų tautą. Mes rusų tautos negalime įvardinti kaip tam tikros blogio tautos. Aš turiu daug draugų akademikų, kurie pabėgo nuo Putino režimo, nuo valdžios. Vieni gyvena Ispanijoje, kitas Lietuvoje daktaras yra, ir jie klausia: „Kodėl jūs mus, visus rusus, lyginate? Mes juk nesame tokie“, – dalijosi jis.
Savo įžvalgomis pasidalijo ir kitas buvęs kandidatas į prezidentus – politikas ir gydytojas Eduardas Vaitkus. Anot jo, pagrindinį nuomonių išsiskyrimą V. Bruveris pakomentavo tikrai tiksliai, tačiau jis paaiškino, iš kur visa tai, E. Vaitkaus manymu, kyla.
„Manau, pradžioje reikia suvokti, kad visa informacinė sistema yra iš globalaus pasaulio ir yra valdoma. Kadangi Amerika per globalų pasaulio valdymą – pagrindinė jėga, tai pasaulyje atsiranda kitų jėgų, taip pat ir Rusijos, jos sako: mes nebenorime klausyti globalios Amerikos“, – teigė E. Vaitkus.
O štai dar vienas prezidento rinkimuose dalyvavęs politikas Giedrimas Jeglinskas su išsakytais V. Bruverio argumentais taip pat sutiko, tačiau teigė manantis, kad ne viskas šiame pasaulyje yra vien tik apie Rusiją.
„Viskas turi dar daugiau niuansų. Reikia suprasti, kad pasaulis – ne tik apie Rusiją. Tai nėra vienintelė grėsmė, yra kitų šalių – Kinija, Iranas, Šiaurės Korėja. Tai ne kokios nors sąjungininkės, tai – blogio ašis“, – teigė pašnekovas.
Galų gale, tapo aišku, kad laidos vedėjo apibrėžta požiūrių išsiskyrimo problema gana tiksli, tam pritarė ir paskutinioji laidos pašnekovė – Lietuvoje gyvenanti žurnalistė iš Rusijos Natalija Frolova.
„Aš taip pat sakyčiau, kad Rusijos, kaip šalies, interesas nesutampa su režimo interesais. Yra žmonių, kurie palaiko karą ir tai, ką daro Putinas. Galvoju, kad tai dauguma visuomenės“, – savo nuomone pasidalijo ji.
Viską lemia pačių žmonių pasirinkimas
Pasak R. Žemaitaičio, kalbėti apie valdžią, jos struktūrą ir tarnybas – viena, o apie tautos žmones – visai kas kita.
„Jos yra grėsmė, o ne pati visuomenė, ne žmonės. Mes labai didelį pleištą įkalėme. Tas pleištas atsirado 2014 metais, po Krymo aneksijos. Pamenate, aš buvau tas, kuris labiausiai nukentėjo dėl savo pasisakymų, dėl per didelio liežuvio? Kartais reikėtų man susilaikyti nuo tam tikrų komentarų, bet, matyt, toks esu. Aš jau tada supratau, kad padarėme esminę klaidą. Mes didžiąją dalį tautos nustūmėme į šoną. Mes galėjome Kaliningradą įsitraukti ir Kaliningradas galėjo būti lūžio taškas, kuris būtų vedęs į europietišką opoziciją“, – teigė buvęs parlamentaras.
Laidoje atsirado prieštaraujančių tokiai R. Žemaitaičio nuomonei.
„Manau, Valstybės saugumo departamentas, paskelbęs tą 2014 metų išvadą, kai buvo pamintų daug raudonųjų linijų, pranašiškai parodė, kad yra grėsmė, ir ėmėsi lyderystės“, – sureagavo G. Jeglinskas.
R. Žemaitaičio nuomonei nepritariančius pastebėjimus išsakė ir N. Frolova.
„Lietuva labai palaikė ir žurnalistus, ir pilietinę veiklą. Daug žmonių atvyko į Lietuvą ir dabar gyvena čia. Visi, kurie neprieštarauja ir neprotestuoja Rusijoje, – tai jų pasirinkimas. Tu negali nieko padaryti. Ir dabar vyksta karas Europoje, yra ta siena tarp Rusijos ir Europos Sąjungos, tarp Rusijos ir NATO, bet ką mes galime padaryti, jeigu Rusija užpuolė Ukrainą ir vyksta karas? Na, yra karas“, – kalbėjo žurnalistė iš Rusijos, gyvenanti Lietuvoje.
Bendrystė su Vakarais – vienintelis mūsų šansas
Pasak E. Vaitkaus, žvelgiant iš Vakarų pusės, blogis yra Rusija, tačiau Rusijos pusėje blogio ašimi laikomi patys Vakarai. Jo manymu, pagrindinis klausimas – pozicija, kurioje mes patys norime būti, ir ką norime įvardinti kaip blogio ašį.
„Aš atsistoju iš Lietuvos pusės ir sakau: mums Lietuva turi būti svarbiausia, ir, kai mušasi didieji, galingieji, mums nereikia specialiai užimti vienos pusės, nes mes visada pralaimėsime“, – tikino jis.
Kaip pastebėjo pašnekovas, kolegos, kalbėdami apie Rusijos režimą, dažnai mini 2014 metus. Šiuo aspektu jis pasidalijo išties įdomiomis įžvalgomis.
„Jeigu aš būčiau Rusijos vadovas, aiškiai pasakyčiau: Krymas negali būti tokioje padėtyje, kaip buvo. Jeigu nėra Krymo – prarandame Juodąją jūrą. Jeigu prarandame Juodąją jūrą – kodėl yra bazė Sirijoje? Todėl, kad yra pretenzija į Viduržemio jūrą ir savo galios pareiškimą ten“, – teigė E. Vaitkus.
Anot jo, apskritai, mes, tai yra vakariečiai, kažkodėl daug kur taikome dvigubus standartus.
„Jeigu Lietuva pritaria Kosovui – ji privalo pritarti Krymui. Kodėl pritariame tarptautinės teisės pažeidimui Kosove?“ – teigė jis.
Į E. Vaitkaus išsakytas mintis negalėjo nesureaguoti G. Jeglinskas.
„Neutralumas Lietuvos yra neįmanomas. Mes, kaip nepriklausoma valstybė, atsikūrėme 90-aisiais metais. Buvo sąjūdis, buvo roko maršai. Mes prisijungėme prie Vakarų, mes atsikūrėme, beje, 89-aisiais baigėsi Šaltasis karas, JAV ir Vakarai laimėjo prieš Sovietų Sąjungą, žuvo režimai Rumunijoje, Berlyno sienos kritimas – didžiuliai įvykiai. Tektoniniai lūžiai vyko visame pasaulyje, ir mes prisijungėme prie Vakarų pasaulio, 34 metus gyvenome po hegemoniniu JAV skėčiu, o 20 metų jau NATO skėtyje esame“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Anot jo, jeigu sistema, kurios dabar laikosi Vakarai, tiesiog sugriūtų, tai būtų absoliuti egzistencinė grėsmė visiems.
„Paskutinis kartas, kai mes gyvenome toje vadinamoje multipoliarinėje sistemoje, buvo 40-ieji metai. Mus į vieną pusę nušlavė, į kitą pusę, paskui 50 metų buvome okupuoti. Mes per maži, todėl vienijamės su stipriausia šalimi pasaulyje, su demokratijomis. Tai vienintelis mūsų šansas. Einame į Vakarus ir atsiribojame nuo Rytų“, – teigė G. Jeglinskas.
Ar mes pardavėme savo laisvę Vakarams?
Pasak G. Jeglinsko, nieko gyvenime nėra brangiau ir svarbiau už laisvę.
„Mes nesėdėtume čia, jeigu nebūtume laisvi“, – atkreipė dėmesį jis.
Deja, į tokius pasisakymus prieštaringai sureagavo E. Vaitkus. Anot jo, savo laisvę esame pardavę.
„Mes jau pardavėme savo laisvę ir dabar džiaugiamės pardavę, sakome: kaip nuostabu. Savo laisvę pardavėme Vakarams – Amerikai, Briuseliui“, – teigė jis.
Savo nuomone pasidalijo ir R. Žemaitaitis.
„Aš manau, Eduardai, kad Lietuva per 30 metų padarė daug – NATO, EBPO, Europos Sąjunga, demokratinis balansas. Tokiai, kaip Lietuvai, tik svajoti apie tai, kas yra padaryta. Branginkime tai. Neįkainojami dalykai padaryti“, – pabrėžė jis.
Deja, E. Vaitkaus tai neįtikino.
„Vakarai mus parduos bet kada“, – įsitikinimų neslėpė jis.
„Neparduos. Aš tikiu“, – E. Vaitkui atsakė R. Žemaitaitis.
Kad ir kaip būtų, klausimų Amerikos vaidmuo pasaulyje kelia daug kam. Atsiranda svarstančių ne tik apie Amerikos santykius su kitomis šalimis, bet ir apie šalies lyderių bei jų visuomenės požiūrį į karą, ir kodėl vienas karas remiamas daugiau nei kitas? Pasak G. Jeglinsko, turime suprasti, kad Ukrainos karas neatsiejamas nuo to, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose.
„Tai susiję. Kinijos galima agresija prieš Taivaną, jeigu taip atsitiktų, tai irgi būtų susiję. Diktatoriai labai stebi, kas vyksta Ukrainoje. Jie kartais žiūri į Vakarų valios trūkumą, nepakankamą greitį atsakant – viskas susiję. Mūsų interesas, kad Amerika būtų stipri, kad Izraelis būtų stiprus. Mes esame demokratijų dalis. Izraelis yra vienintelė to regiono demokratija, ir, supraskime, ten irgi viskas keičiasi. Artimuosiuose Rytuose labai komplikuota diplomatija ir ji dabar keičiasi“, – kalbėjo pašnekovas.
Taigi, anot G. Jeglinsko, galių kovos vyksta visur, tačiau mes turime išlaikyti tvirtą poziciją ir laikytis savo vertybių bei puoselėti santykius su savo vertybinėmis partnerėmis.