Pati premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę vykusiame Vyriausybės pasitarime tvyrančią atmosferą ministrų kabinete prilygino dūžtančioms lėkštėms. Tai įvyko ginčo su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrinė Armonaitė metu.
I. Šimonytė ir A. Armonaitė žodžiavosi, nes valdančioji Laisvės partija paskelbė, kad nepritars siūlomiems mokesčiams.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis antradienį Seime teigė, jog laisviečiai bando gelbėti į dugną kritusius reitingus.
„Tai, kas dabar vyksta, aš pavadinčiau tokiu populistiniu futbolu, kaip paspirti problemą kitai Vyriausybei“, – teigė konservatorių lyderis.
Laisvės partijos vadovė A. Armonaitė atšauna ir kviečia labiau domėtis, o ne tik „dirbti dėl antraščių“.
Ji teigia, kad pasigendama pagarbos.
„Diskusija pagal konservatorius tikriausiai yra tik tada, kai visi paploja jų pasiūlymams ir tai vadinama demokratijos švente. Mes kitaip suprantame diskusiją“, – LNK žinioms sakė A. Armonaitė.
Bet Laisvės partijos elgesys nuvilia ir kitus koalicijos liberalus – Liberalų sąjūdį.
„Šie spektakliai, kuriuos kelia Laisvės partija, man yra suprantami tik kaip savo politinio kailiuko gelbėjimas“, – tikino Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Jau svarstoma, kaip valdžia atrodytų be Laisvės partijos.
„Jeigu kas, tai ir mažumos Vyriausybė yra išbandytas veikimo modelis Lietuvoje“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Anot TS–LKD lyderio G. Landsbergio, Laisvės partija dabar norėtų akcentuoti jiems rūpimus klausimus: partnerystė, narkotikų reglamentavimas. Nors primena, kad Vyriausybės programoje laisviečiai pritarė ir mokesčių keitimui.
„Buvo sutarta, sutikta, visos diskusijos vyko. Bet ateinant rinkimams dedama ant stabdžių“, – savo poziciją dėstė G. Landsbergis.
Bet Laisvės partijos atstovai sako, kad esmė yra ne emocijose ir ambicijose, o pačių konservatorių ministrų darbo brokas.
„Kalbame argumentų kalba. Jeigu kolegos čia labai jautrinasi, siūlyčiau jiems to nedaryti“, – teigė Laisvės partijos frakcijos Seime atstovas Vytautas Mitalas.
Paskutinis valdančiųjų ginčas dėl milijardinės paramos iš Ekonomikos gaivinimo fondo. Briuselis Lietuvai dalį lėšų jau įšaldė. Kalbama apie grėsmę prarasti 100 milijonų eurų. O kad tai neįvyktų, anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, bus būtina priimti naujus mokesčius: NT, aplinkosaugos, savarankiškai dirbančiųjų.
„Kadangi Europos Komisija (EK) nesutinka šių terminų atidėti, jie bus įgyvendinti taip, kaip yra suplanuota dabar“, – teigė finansų ministrė.
Bet, anot Laisvės partijos atstovų, konservatoriai nutyli, ką rašo pati EK, ir kad Finansų ministerija nepateikė Briuseliui esminių bei būtinų dokumentų, kokį poveikį turės planuojami mokesčiai.
„Tai tapo vienu iš motyvų stabdyti lėšas. Finansų ministerija atsiuntė skaidres ir įrašus iš darbo grupės, kurioje analizavo mokesčių pakeitimus. Nors EK prašė kaštų ir naudos analizės“, – tikino parlamentaras V. Mitalas.
Prezidentas G. Nausėda yra sakęs, kad Vyriausybė pati pasiūlė mainais už milijardinę paramą įvesti naujus mokesčius. O Briuselis esą to nereikalavo.
Šalies vadovas G. Nausėda sako, kad dabar siūlomą NT mokestį jis vetuotų.
„Šis mokestis šiuo metu yra antisocialinis. Tai reiškia tik vieną, kad Lietuvos žmonės privalės mokėti daugiau be jokio aiškaus pagrindimo. Tik todėl, kad kažkas susirinktų daugiau pinigų. Mums šitoks kelias netinka. Tokį įstatymo projektą aš vetuočiau“, – teigė šalies vadovas.
Ar dar planuoja koaliciją suskaldžiusį ir visuomenę papiktinusį NT mokestį, premjerė I. Šimonytė antradienį atsakė taip: „dabar tikrai yra svarbiausia priimti ateinančių metų biudžetą, tikrai yra ką veikti, yra darbo, bus laiko ir kitoms diskusijoms“.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
