Žinomas profesorius, dirbęs Valensijos universitete, ir nuo pat nepriklausomybės pradžios palaikęs artimus ryšius su akademikais iš Lietuvos universitetų, apie Lietuvą parašė knygą. Romanas „Tarp gintarinių širdžių“ pasakoja apie 1990–1991 metų įvykius.
„Romanas yra apie du ispanų žurnalistus, prieš Sausio 13-osios įvykius atvykusius į Lietuvą rengti pranešimo apie padėtį šalyje ispanų naujienų agentūrai. Pasakojamas perpintas sovietų įžengimo į šalį, trėmimų, partizanų kovų prisiminimais“, – pasakojo romano autorius Nicolas Estevez Fuertez.
Rašymo kursus Harvardo universitete studijavęs profesorius teigė, jog ne kartą lankėsi Lietuvoje, konsultavosi su ambasada bei visais būdais ieškojo informacijos apie Lietuvos istoriją.
„Nuėjau į konsulatą, jie man suteikė daug informacijos, davė paskaityti istorinių knygų, kad susidaryčiau aiškesnį vaizdą apie jūsų istorijos laikotarpį“, – dėstė profesorius.
Ispanas glaudžiausius ryšius palaikė su Sporto universitetu, čia įgijo draugų, kurie nurodė, jog rašytojui Lietuvos istorija visuomet buvo itin įdomi.
„Klausinėdavo apie mūsų išsilaisvinimo laikotarpį, apie nepriklausomybės metus, apie tą kovą. Mes jam ir knygas siūlydavom, ir pasakodavom. Jis labai atidžiai ir žingeidžiai domėjosi“, – komentavo Sporto universiteto tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Irena Čikotienė.
Pats profesorius pasakojo, kad, išleidus knygą, sulaukė ne vieno profesionalo atsiliepimo iš viso pasaulio: „Sulaukiau atsiliepimų iš Bostono universiteto, Valensijos profesorių Ispanijoje bei kitose užsienio šalyse. Romanas buvo įvertintas visur.“
Sulaukus pasisekimo, nuspręsta, kad knygą reikia išleisti ir Lietuvoje lietuviams lietuvių kalba. Tačiau čia prasidėjo bėdos: tris kartus bandyta knygą išleisti Lietuvoje, tačiau nesėkmingai.
Dabar tartasi su viena didžiausių leidyklų šalyje, tačiau knygą buvo atsisakyta leisti esą dėl to, kad reikia patikslinti vertimą bei kai kurias detales.
„Manau, kad knyga atmetama dėl naratyvo ir dabartinės susiklosčiusios situacijos dėl karo Ukrainoje. Knyga pasakoja apie Rusiją, kai Lietuva buvo jos sudėtyje. Tai, galbūt, irgi priežastis, kodėl atsisakoma jos leidimo“, – svarstė romano autorius.
Perskaičiusiųjų knygą nuomone, įvykiai joje aprašyti aiškiai.
„Aš esu asmuo tų įvykių liudytojas. Tikrai labai aiškiai ir chronologiškai parašyta eilė visų įvykių. Aišku, istoriniai įvykiai perduoti per meilę dviejų asmenų, tai įneša tokio šarmo“, – vertino I. Čikotienė.
Padėti išleisti knygą ėmėsi ir Ispanijos lietuvių bendruomenė.
„[Kelias] šiek tiek duobėtas, tai yra paieškos, kur ir kokias galimybes rastų leidyklos išleisti Lietuvoje, ir įtikinti tenka, ir atskleisti knygos svarbą ir vertę“, – komentavo Ispanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Agneta Daukantaitė-Vansavičienė.
Pirmininkė tikino, jog knyga aktuali lietuviams ir daug jau padaryta, kad ji pasiektų skaitytojus. Visgi, vis atsimušama į sieną.
„Tiek pats knygos turinys, tiek ir mums artima istorija, ir tas autoriaus žvilgsnis kaip užsieniečio iš šalies, tikrai suteiktų galimybę ir Lietuvos skaitytojui, ir lietuviui pasaulyje, užsienio šalyse gyvenančiam, perskaityti ir pamatyti tai, ką mato ispanai“, – kalbėjo A. Daukantaitė-Vansavičienė.
Ar ši knyga kada nors pasieks knygynus, ar liks Ispanijoje, kol kas nežinia.
Visą „LNK Žinių“ reportažą apie knygą „Tarp gintarinių širdžių“ žiūrėkite čia:
