Mažai kas abejojo prezidento sprendimu
Dar praėjusią savaitę prezidentas G. Nausėda paskelbė apie savo kandidatūrą 2024-ųjų metų prezidento rinkimuose ir apie nuveiktus darbus nusprendė pakalbėti būtent Prezidentūroje. Kaip teigė Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Matas Baltrukevičius, jeigu prezidentas nori dirbti dar penkerius metus, nėra logiškesnio būdo, kaip pranešti apie savo ketinimus tęsti kadenciją, tik kaip aptarti tai, kas buvo nuveikta ir padaryta iki šiol.
„Aišku, dar reikia surasti pagrindą, kodėl reikia tęsti tuos darbus, o iš esmės prezidento kalba ir buvo taip struktūruota, kad buvo kalbama apie tai, kas, jo nuomone, buvo pagrindiniai tektoniniai lūžiai, kaip jis įvardijo. Tada apie tai, kad valdantieji dar šiek tiek sutrukdė, kad būtų buvę galima pasiekti daugiau“, – priminė jis.
Iki šiol vykdytus darbus savo kalboje G. Nausėda pažadėjo tęsti, o tai ir buvo vienas pagrindinių rodiklių, iš kurio buvo galima suprasti apie jo ketinimus tęsti savo veiklą antroje kadencijoje.
„Manau, kad mažai buvo abejojančių“, – svarstė M. Baltrukevičius.
Tradiciškai tą dieną prezidentūroje įvyko ir nacionaliniai maldos pusryčiai, kurių metu buvo ypatingai akcentuotos šeimos bei krikščioniškosios vertybės. Pasak pašnekovo, net ir pačioje prezidento kalboje buvo aiškiai girdima, kad G. Nausėda remiasi į tai, jog yra svarbu kovoti su nelygybe ir kad šeimos, auginančios vaikus, turėtų būti valstybės prioritetas.
„Iš esmės panašius dalykus kalba ir Ignas Vėgėlė. Ir vienam, ir kitam yra tikrai svarbu, kad ta auditorija, kuri mano, kad šeimoms su vaikais valstybė neskiria pakankamai dėmesio, būtų jų rėmėjai“, – teigė Vilniaus politikos analizės instituto analitikas.
Tiesa, pasak jo, kai kurie prezidento pareiškimai buvo labai aiškiai taikomi Tėvynės sąjungai ir kandidatei į prezidentus premjerei I. Šimonytei.
„Buvo kalbama, kad, skirtingai nuo 2008-2009 ekonominio sunkmečio, dabar prezidentas pasistengė, kad nereikėtų skolintis, kad jokiu būdu negalima ir buvo išvengta pensininkų sąskaita gerinti ekonominę situaciją. Tai toks tiesioginis priminimas rinkėjams, kad Tėvynės sąjunga yra krizės, karpymai ir tuščios kišenės“, – kalbėjo M. Baltrukevičius.
Įvertino socialdemokratų strategiją
Didele intriga diskusijose apie prezidento rinkimus lieka ir kandidato nepasiskelbusių socialdemokratų strategija. Manoma, kad šie, į prezidentinius rinkimus atvedę partijos pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę, galėtų kaip reikiant sujaukti dabartines prognozes. Vis dėlto, pasak Vilniaus politikos analizės instituto analitiko, tikėtina, kad taip partija elgiasi tikrai „ne iš gero gyvenimo“.
„Mes matėme praeitą savaitę, kad Mindaugo Sinkevičiaus rimti nemalonumai su teisėsauga prasideda. Dar iki čekių skandalo viešai buvo kalbama ir iš Vilijos Blinkevičiūtės, kad tai galėtų būti kandidatas į premjerus. Jeigu Sinkevičius yra kandidatas į premjerus, tada pačiai Blinkevičiūtei politinių alternatyvų gerokai sumažėja ir jai reikia apsispręsti, ar ji lieka Europos Parlamente, ar nori kandidatuoti į prezidentus, ar ir ten, ir ten.
Dabar iš esmės socialdemokratai atsiduria situacijoje, kur mes negalime prognozuoti, kokie bus teismo sprendimai, bet, kol neturėsime neskundžiamo sprendimo, tol Sinkevičius bus labai rizikinga korta“, – akcentavo M. Baltrukevičius.
Jis pridūrė, kad šiuo metu M. Sinkevičių siūlyti į aukštą postą yra ganėtinai rizikinga.
„Socialdemokratai dabar išgyvena tą asmenybių trūkumą, o Vilijai Blinkevičiūtei dabar yra labai sunku, nes turbūt visuose trijuose rinkimuose – ir Europos parlamento, ir Seimo, ir Prezidento – vargu, ar galima sugebėti būti ta lydere, ta vedle ir tada reikia daryti tuos tokius sudėtingus pasirinkimus.
Iš vienos pusės, socialdemokratai suvokia, kad yra reali galimybė su ja pakovoti dėl antro turo ir partija tradiciškai vienokį ar kitokį kandidatą turėdavo, bet yra pagunda koncentruoti Blinkevičiūtę galbūt į Seimo rinkimus, nes dabartinis socialdemokratų partijos reitingas yra aukštas ir reikia tikrai tvirto kandidato į premjerus, kad būtų galima išnaudoti tą potencialą“, – teigė pašnekovas.
Tiesa, M. Baltrukevičius atkreipė dėmesį, kad sprendimų iš V. Blinkevičiūtės pusės dar gali būti įvairių.
„Gali būti, kad ji visgi pasirinks pasiaukoti dėl partijos gerovės“, – svarstė jis.
Įvertino galimą Šimonytės kandidatūros sėkmę
I. Šimonytė, G. Nausėda ir I. Vėgėlė – taip dalis politologų įvardija pagrindinį rinkiminį trikampį, tačiau akivaizdu, kad tą trikampį keturkampiu labai lengvai gali paversti socialdemokratė V. Blinkevičiūtė. Su šia mintimi sutiko ir sociologas Vladas Gaidys, kuris Žinių radijuje teigė, kad socdemų lyderė akivaizdžiai yra antra pagal populiarumą politikė, galinti į rinkimines diskusijas atnešti tik daugiau sumaišties.
„Ji būtų labai rimtas konkurentas. Na, pakankamai rimtas konkurentas“, – tikino jis.
Sociologas aptarė ir I. Šimonytės galimybes.
„Ingrida Šimonytė turi savo labai tvirtą elektoratą. Gal dabar buvo periodas, kai jos reitingai mažėjo, bet elektoratas yra labai tvirtas, disciplinuotas ir ji turi didelio reitingo potencialą. Jeigu prisimintume praėjusius prezidento rinkimus, tai ji pirmą turą laimėjo. Ji moka kalbėti, ji turi, ką pasakyti. Kai buvo ekonominė krizė, ji buvo ministrė ir buvo pakankamai populiari, tad potencialas pas ją yra labai didelis“, – teigė V. Gaidys.
Tiesa, pasak pašnekovo, laiko dar daug, tad ir įvykti dar gali visko.
„Dar pusė metų liko, tad yra beveik viskas įmanoma. Politikoje būna, kad vienas įvykis gali paveikti viską ir viską apversti aukštyn kojomis. Ir M. Sinkevičius, atrodė, kad puikiausiai eina, bet viskas pasikeitė šiam momentui“, – pabrėžė V. Gaidys.
Reikia ieškoti tvirto stuburo
Kaip teigė komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas, pagrindinė ateinančių metų rinkimų intriga, ko gero, siejasi su mūsų šalies geopolitine padėtimi.
„Jeigu Lietuvos ekonomikos trajektorija, atrodo, juda daugiau ar mažiau prognozuojama linkme, kandidatų pozicijos irgi aiškios, tai tuo tarpu, kas darysis su Lietuvos sienų politika, šito mes nežinome. Deja, bet atrodo, kad geopolitinės audros gali smarkiai nulemti Lietuvos rinkimą, tad būtent čia reikia didžiausio stuburo. Būti vėjarodžiu, kaip iki šiol buvo prezidentas Nausėda, turbūt nėra pats optimaliausias sprendimas“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas pakartojo akcentuodamas, kad didžiausias iššūkis šiame kontekste yra tvirto stuburo turėjimas.
„Reikia gebėti kartais pasakyti nepopuliarius dalykus, mokėti pasakyti į akis galbūt kai kuriems mūsų partneriams nebūtinai populiarius dalykus, gebėti būti pakankamai lanksčiam, kad energingai burtum koalicijas ir įtikinėti kitus, ir turėti pagarbą iš tų savo kontrahentų.
Jeigu tu esi geras populistas ir gerai važiuoji šūkiais, rinkimus tu gali laimėti, bet, kad šaliai atneštum naudos, ypač turint didžiulę geopolitinę įtampą, reikia stuburo ir, taip pasakykime, chirurgo, kuris nebūtinai daro, kad tau būtų malonu, bet tą, ką reikia daryti“, – dalijosi M. Lapinskas.
Negailėjo kritikos kandidatams
Savo įžvalgomis pasidalijo ir komunikacijos specialistas Linas Kontrimas. Jis teigė, kad, nors pagrindine drama šiuo metu vis dar išlieka socialdemokratų kurstomos intrigos, neskelbiant savo kandidato, o šiuos žaidimus reikėtų jau pabaigti.
„Šiai partijai, deja, bet linkėjimas yra toks – baigti tą viduriavimą ir pagaliau atsistoti ten, kur jie privalo būti, kaip viena iš rimčiausių kairiųjų partijų. Iš tikrųjų to Lietuvai labai reikia. Mes matome, kad, kai kairė pakriko, tai buriasi, kuriasi kas tik nori, lenda kokie tik nori veikėjai“, – kalbėjo L. Kontrimas.
Jis įvertino ir trijų pagrindinių kandidatų į prezidentus galimybes.
„Turime politikę, kuri savo arogancija ir kartais net į chamizmą nueinančia retorika drįsta bet kokį partnerį ne tik užgauti, bet ir priversti nusisukti. Neįsivaizduoju, kaip tokiai personai reikėtų pademonstruoti stuburą. Tai gal labiau būtų pademonstravimas tam tikro veido, kurio mums net nereikia daugiau rodyti.
Turime kandidatą, kuris pradėjo savo kadenciją, taip ir neapibrėžęs, kas yra gerovės valstybė. Tą girdėjome ir jo kalboje – taip ir liko neaišku, kas yra gerovė. Vienu žodžiu, jis pasisakydavo, kad tai yra atskirties mažinimas. Mama mia. Atsiprašau, už tokį kreipimąsi, bet apie ką yra kalba?“, – kėlė klausimą L. Kontrimas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į I. Vėgėlės kandidatūrą.
„Turime dar vieną politikos naujoką, kuris, jeigu nedarys tokių klaidų, kaip padarė su savo klipu, savo teisingoje komunikacijoje gali rinktis tik pliusus. Ar jis išsaugos visa tai iki galo? Matysime“, – teigė komunikacijos specialistas.
Pasak jo, šiame rinkiminiame laikotarpyje yra labai svarbu nenuvertinti visos politinės hipnozės, kurią sukuria gera politinė komunikacija.
„Mes tuoj pamatysime tam reikalui skirtų visokių triukų, tad turime būti budrūs, nes, tiesą sakant, iš tų visų kandidatų, kurie dabar aktyviai eina, tik vienas yra nežinomas. Nors Tėvynės sąjunga viską apie jį žino ir gali jau diagnozę parašyti, man, kaip rinkėjui, pavyzdžiui, jis dar yra nežinomas ir aš dar laukiu, kuo jis atsiskleis“, – kalbėdamas apie I. Vėgelę sakė L. Kontrimas.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
