V. Putino žodžiais, lenkų, lietuvių ir ukrainiečių jungtinės karinės pajėgos planuojamos panaudoti vėlesnei Ukrainos okupacijai, teigia APA korespondentas Maskvoje.
„Lenkijos vadovai greičiausiai tikisi suformuoti kažkokią koaliciją po NATO skėčiu ir tiesiogiai įsikišti į konfliktą Ukrainoje, kad paskui nusiplėštų sau didesnį gabalą. Lenkija taip pat nori gauti dalį Baltarusijos žemių“, – aiškino Rusijos prezidentas.
Susitikime V. Putinas taip pat aiškino, neva Lenkijos nepriklausomybė po Antrojo pasaulinio karo buvo atkurta tik Sovietų Sąjungos dėka.
Putinas vakarines dabartinės Lenkijos teritorijas pavadino „Stalino dovana lenkams“.
Mažeikis: pastaruoju metu jis jau nieko naujo nebepasako
„Aš asmeniškai V. Putiną vertinu kaip psichiškai neadekvatų asmenį, todėl negaliu rimtai analizuoti nei vieno jo pareiškimo.
Tie, kurie keletą metų nuolatos rimtai seka jo kalbas, o aš tai darau, pastebi, kad jis pats jau seniai nesugeba suformuluoti ilgų sakinių. Arba kalba štampais, kaip pacitavote, arba labai stipriai nusišneka. Todėl negaliu pasakyti, ar jis ką nors dar sugeba galvoti kokia nors tema“, – kalbėjo VDU profesorius G. Mažeikis.
Jis patikslino apie dešimtį mėnesių negirdėjęs nei vieno naujai suformuluoto V. Putino sakinio.
„Pastaruoju metu jis jau nieko naujo nebepasako. Tas V. Putinas, kuris kosėja ir mikčioja, o ne linksmas laksto, jam vis sunkiau sudaryti sakinius“, – pastebėjo Mažeikis.
VDU profesorius atkreipė dėmesį į kitą aspektą, kas iš tiesų vyksta V. Putino kūną valdančioje Kremliaus politinio elito grupuotėje.
„Manau, kad jie iki šiol bando žaisti eskalavimo, įtampos didinimo politiką. Tai rodo šių dienų bombardavimai Odesoje, kas yra ryškus eskalavimo didinimas.
Todėl visiškai galimos provokacijos, pavyzdžiui Lenkijos pasienyje, tačiau ne tam, kad pradėti karą, bet tam, kad padidinti įtampą“, – portalui „Delfi“ sakė profesorius G. Mažeikis.
Galimų provokacijų ir įtampos didinimo scenarijaus jis sakė neatmetantis ir dėl to, jog V. Putiną kontroliuojanti Kremliaus politinio elito grupuotė serga globaliomis konspiracijos teorijomis, taip pat turi milžinišką finansinį interesą bei iki šiol tiki, jog naikinant civilinę infrastruktūrą ir spaudžiant Vakarus vis dar galima pasiekti kokių nors rezultatų.
„Manau, kad net ir Kremliaus akimis žiūrinti, tai – beprotiška politika. Jeigu kas nors būtų protingas Kremliuje, kodėl jie turėtų taip kvailai elgtis. Manau, kad čia veikia Nikolajaus Patruševo (vienu įtakingiausių elito atstovu vadinamo Federacijos saugumo tarybos sekretoriaus – red.) konspirologija“, – svarstė G. Mažeikis.
