Stebisi pareiškimais
Didžiausių Europos valstybių – Vokietijos ir Prancūzijos vadovai sako kalbas, rašo straipsnius, kaip remti Ukrainą, siekti Rusijos pralaimėjimą. Bet vis pasako frazių, po kurių prasideda svarstymai – ar Europa nelips ant to paties grėblio ir ar dar nesibaigus karui Ukrainoje, nėra kuriamos sąlygos naujam.
„Tiesą sakant, gerai, kad tai vyksta viešai. Nes tada mes geriau galime įvertinti savo partnerių laikyseną“, – LNK sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siūlo pradėti galvoti, kokias saugumo garantijas reikės suteikti Rusijai.
„Ši tema bus viena iš taikos temų. Todėl turime ruoštis – kaip ginsime sąjungininkus. Ir kaip suteiksime saugumo garantijas Rusijai, kai ji sugrįš prie derybų stalo“, – kalbėjo Prancūzijos prezidentas.
Anksčiau E. Macronas siūlė mažiau klausyti, ką dėl Rusijos siūlo Baltijos šalys ar Lenkija.
Dėl Prancūzijos prezidento siūlomų saugumo garantijų Rusijai Lietuva ir dar šešios šalys išreiškė oficialų protestą.
„Su Rusija, be abejonės, teks bendrauti. Bet pirmas formatas, kurio bendrausime, aš tikiuosi, kad bus Haga“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas parašė didelį straipsnį, kuriame teigė, jog „klestėjimo ir taikos era baigiasi“, „Rusija siekia keisti sienas ir dalyti pasaulį į įtakos sferas“, rašė, kad „Rusija tolsta nuo Europos“. Jis taip pat teigė, jog „Vokietija sieks tapti Europos saugumo garantu“ ir pamokas Vokietija išmoko.
Bet Europos saugumas priklauso ir nuo energijos tiekimo maršrutų.
Tačiau kalbėdamas Vokietijos verslo bendruomenei, Vokietijos kancleris jau kalba apie ryšių su Rusija atkūrimą.
„Rusija ir po karo bus didžiausia Europos žemyno valstybė. (…) Rusijai, kuri baigia karą ir Rusijos piliečiams, kurie nori kitokios savo ateities, reikia galimybės, kad kitu metu bus galima vėl pradėti ekonominį bendradarbiavimą“, – kalbėjo Vokietijos kancleris.
Ši O. Scholzo frazė Berlyne buvo sutinkama plojimais.
Grąžina atgal?
„Toks pasisakymas iš Vokietijos kanclerio mus grąžina gerą dešimtmetį atgal, kuomet mes ištisai matėme Angelos Merkel politiką, grindžiama tuo dalyku. Kuomet ekonominė nauda nusvėrė bet kokius svarstymus apie galimą pokytį“, – LNK kalbėjo europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Buvęs Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas sako, kad didžiausios Europos šalys dar neįsivaizduoja Europos reikalų be Rusijos.
„Kol kas reikia pripažinti, kad vakariečiai – E. Macronas, O. Scholzas, manyčiau, kiti lyderiai, neįsivaizduoja, kad toje naujoje saugumo struktūroje kažkaip gali nebūti Rusijos“, – kalbėjo G. Kirkilas.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras G. Landsbergis tikino, jog ši diskusija vyksta aktyviai.
„Ir tikrai darė nėra nusistovėjusios vienos krypties, ar vienos nuomonės. Manau, kad Baltijos ir Šiaurės šalys šioje diskusijoje tikrai užima svarbią poziciją. Į mūsų balsą yra įsiklausoma, ypatingai, jeigu mes einame išvien“, – pabrėžė G. Landsbergis.
G. Kirkilas sako, kad Europos vadovams iššūkių dėl santykių su rusais tik daugės.
„Ką daryti su dabar jau konfiskuotu įvairių Rusijos oligarchų turtu, kurio yra už kelias dešimtis milijardų eurų vien tik Europoje?“ – klausimą kėlė buvęs Lietuvos premjeras G. Kirkilas.
Neefektyviai, o kartais – apgailėtinai atrodo saugumo organizacijos, kurių narė Rusija vis dar yra.
„Galų gale, Jungtinės Tautos, kurios turi būti reformuotos. Dalis saugumo struktūrų jau nebeveikia, pavyzdžiui – ESBO. Iš esmės, dabar veikia tik NATO ir ES“, – tikino G. Kirkilas.
Ukraina jau yra kandidatė į ES.
„Lietuvai tai truko dešimt metų, čia bus – keleri metai“, – teigė G. Kirkilas.
Ukraina gali tapti kandidate ir į NATO. Europos senbuvių – Vokietijos, Prancūzijos žodis tada jau nebebūtų toks svarus. Mūsų regiono ir Ukrainos vaidmuo keistųsi priešingai.
„Aš manau, kad kertinis. Nes yra pripažinta, kad pirmiausia nuo mūsų saugumo priklauso, kiek yra saugi Europa. Yra ir pripažinta, kad anksčiau buvome teisūs“, – kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Kol kas Europa griežtina sankcijas Rusijai.
„Kaip mes tai padarėme, kaip kitos valstybės tą dalyką daro, taip ir Vokietijai reikia ieškoti naujų rinkų. Ir nebandyti savo verslo interesais kurti naujų saugumo grėsmių“, – kalbėjo europarlamentaras P. Auštrevičius.
Nutrūkus ryšiams su Rusija, Vokietijos pramonė krypsta į Kiniją. Ją amerikiečiai vadina dar didesne grėsme. Pirmą šių metų pusmetį vokiečių investicijų srautas į Kiniją padidėjo dvigubai iki rekordinių dešimties milijardų per šešis mėnesius.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
