Vilniečiai Regina ir Vakaris LNK pasakojo, kad pilną prekių vežimėlį parduotuvėje prisikrauna du kartus per mėnesį.
„Nuo vasaros tas apsipirkimas būdavo už maždaug 100 eurų. Tai dabar pabrango 12 eurų“, – sakė Regina.
Pora tikina, kad didelės tragedijos dėl to nemato, tačiau pripažįsta, kad dalį įpročių ateityje galbūt teks pakoreguoti.
„Čia niekur nedingsi, taip yra. Su tuo reikia gyventi“, – sakė Vakaris.
Ekonomistai ne kartą prognozavo, kad infliacija artimiausiu metu išsikvėps. Tačiau Statistikos departamentas skelbia, kad metinė infliacija rugpjūčio mėnesį siekia rekordą – 22,4 procento. Panaši infliacija Lietuvoje fiksuota prieš 26 metus.
„Neadekvačios kainos negali išsilaikyti ilgai, tol, kol rinkos dalyviai nesupranta vieno dalyko – už zaporožietį mokėti mersedeso kainą yra nusikalstama“, – LNK sakė ekonomistas Algirdas Bartkus.
Tačiau ekonomistai yra įsitikinę, kad tai jau paskutinis pasispardymas.
„Lietuvoje pradėjo kristi vartojimas – mažėjo tiek maisto prekių vartojimas, mažėjo ir IT, elektronikos prekių vartojimas“, – teigė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Įprastai prekės dėl sezoniškumo vasarą Lietuvoje pigdavo, tačiau palyginus liepą ir rugpjūtį, maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos per mėnesį padidėjo dar procentu. Maisto produktai per metus brango trečdaliu. Ir nors šiuo metu pasaulinė maisto rinka stabilizuojasi, Lietuvoje kainos vis dar kyla.
„Lietuvoje maisto kainos kyla tik dėl verslo aspektų. Bet jos kyla dėl to, kad įmonėms energetikos kainos kyla ne procentais, bet kartais“, – tikino A. Izgorodinas.
„Aišku, visumoje tai ženklus (augimas, aut. p.), bet ir nedidelis tame tarpe augimas, turint mintyje elektros 800 procentų pabrangimą“, – LNK sakė „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.
Palyginti su pernai bene labiausiai – per pusę, iš maisto prekių brango pieno produktai.
„Turime pieno perdirbimą, tai žinote, atvirai pasakius, mes analizuojame jau tris scenarijus. Vienas – iš viso sustabdyti pieno perdirbimą ir į prastovas išleisti darbuotojus, nes reikia vėl didinti kainas, gana daug reikia didinti“, – LNK sakė „Norfos“ vadovas.
Rugpjūtį, palyginti su liepa, labiausiai kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos. Ekonomistai siūlo nepamiršti, kad dalis produkcijos šiemet buvo užauginta, naudojant brangesnes trąšas. O ir ateityje ūkininkams jos neturėtų atpigti.
„Jiems gi reikės sekantiems metams jau užsipirkti trąšas, jau nebebus baltarusiškų, rusiškų trąšų sandėliuose“, – tikino ekonomistas A. Bartkus.
Be maisto produktų 60 procentų per metus brango elektra, vanduo, dujos ir kitas kuras. Maždaug ketvirtadaliu – transporto paslaugos, 15 procentų – kainos viešbučiuose ir kavinėse, 13 procentų – namų apyvokos daiktai.
Anot ekonomistų, atpigusi nafta, pramoniniai metalai, kai kurios maistinės žaliavos ir net šiuo metu biržoje smukusi dujų kaina leidžia tikėtis, kad infliacija augti jau nebeturėtų. Tačiau dviženklė ji išsilaikys dar iki kitų metų pavasario pabaigos.
Tuo pačiu metu Europos centrinis bankas (ECB), kovodamas su rekordine infliacija, žengė istorinį žingsnį.
„Apibendrindama galiu pasakyti – šiandien padidinome 3 pagrindines ECB palūkanų normas 75 baziniais punktais. Ir tikimės didinti toliau, nes infliacija išlieka gerokai per didelė. Ir yra tikėtina, kad išliks aukštesnė už mūsų nustatytą rodiklį gana ilgą laiką“, – sakė ECB prezidentė Christine Lagarde.
ECB padidinus palūkanų normas, mėnesinės paskolų įmokos gyventojams, kurie, pavyzdžiui, 20 metų yra pasiėmę 120 tūkstančių paskolą NT, padidėti turėtų maždaug 100 eurų.
„Problema yra ne tai, kad paimti vartojimo, ar būsto paskolą ir tai bus brangiau. Problema yra tame, kad apskritai gauti teigiamą atsakymą iš banko bus pakankamai sunku. Kadangi esant krizei, bankai tiesiog bus mažiau linkę skolinti įmonėms ir verslui“, – sakė ekonomistas A. Izgorodinas.
Anot ECB, šiemet ir pirmąjį kitų metų ketvirtį numatomas ekonomikos sąstingis.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
