Ilgamečio diplomato manymu kitas ir dar svarbesnis klausimas dabar Lietuvai ir visam NATO blokui yra susijęs su Rusijos karių buvimu Baltarusijoje. Nes Aliaksandro Lukašenkos pasisakymai apie tai, kad Rusiška karinė technika turėtų likti dabartinėse pratybų vietose, reikštų tiesioginį pavojų vadinamam Suvalkų koridoriui. Apie tai A. Valionis kalbėjo laidoje „Labas vakaras, Lietuva“.
„Vienintelis instrumentas, kuriuo gali dabar naudotis prezidentas Vladimiras Putinas, yra nuolatinis spaudimas prie sienos. Jis panašiai kaip Šiaurės Korėjos vadovas su savo 4 ar 5 raketomis su branduolinėmis galvutėmis pasišvaisto ir Donaldas Trumpas bėgo su juo kalbėtis, jei jūs atsimenate. Tai tokį patį būdą naudoja valstybė, kuri turi 1,7 procento pasaulio ekonomikos, palyginus su NATO, kuris turi daugiau kaip pusę pasaulio ekonomikos“, – kalbėjo diplomatas A. Valionis.
Jis LNK laidoje teigė, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis daro labai teisingai, kad situaciją ramina.
„Bet kiekvienas šalia bendro intereso apginti Ukrainą, ES, NATO, JAV – visi turi savo siaurą interesą. Ir Joe Bidenui su krentančiais reitingais reikia nugalėti piktą priešą, paskelbti apie pergalę, Emanueliui Macronui irgi rinkimai už poros mėnesių“, – tikino jis.
A. Valionis taip pat skeptiškai vertina Seimo narių vizitą į Ukrainą.
„Esminis skirtumas tarp Gruzijos, kai Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus 2008 metais su Lenkijos prezidentu buvo nuvykę ginti tuo metu, kai Gruzija buvo palikta beveik viena. (…) Dabar situacija yra visiškai kitokia. Per visą šitą laiką mes pamatėme ES ir NATO solidarumą, su vienomis ar kitomis problemomis“, – laidoje kalbėjo jis.
„O dabar važinėti ir ten maišytis po kojų siekiant ir savo katiliuką ant tos ugnelės išsivirti, yra nereikalingas dalykas“, – tikino A. Valionis.
Buvęs užsienio reikalų ministras A. Valionis LNK laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ teigė, kad dabartinis žaidimas „klostosi V. Putino nenaudai“.
Solidarizuodamiesi su ukrainiečiais penki parlamentarai dirbs iš Kijevo
Solidarizuodamiesi su ukrainiečiais penki Lietuvos parlamentarai trečiadienį posėdžiaus Kijeve.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas BNS teigė, kad iš Ukrainos sostinės vyks komiteto išvažiuojamasis posėdis.
„Matyt, svarbiausia, kad mes būname kartu tą dieną ir laisvės tradicija dalijamės kartu su ukrainiečiais“, – sakė jis.
Parlamentarai į Ukrainą išvyko pasirodžius pranešimams, jog JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) per vaizdo konferenciją su sąjungininkais paskelbė amerikiečių žvalgybos duomenis, kad Rusija karinius veiksmus prieš Ukrainą pradės vasario 16 dieną.
„Iš esmės tai yra solidarumo deklaracija. Komiteto posėdyje dalyvaujant Aukščiausiosios Rados nariams kalbėsime, kaip jie mato situaciją, ir ieškosime sprendinių, kurie leistų atgrasyti Rusiją nuo galimos invazijos ir atakos. Tai ir sankcijų paketas, ir gynybai skirtų ginklų tiekimas, kurie leistų sustiprinti ukrainiečių kovinę galia ir atgrasymą“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.
Komiteto posėdžio darbotvarkėje – saugumo situacijos, Ukrainos euroatlantinės integracijos perspektyvų, patikimos atgrasymo architektūros kūrimo aptarimas.
Anot NSGK pirmininko, komiteto posėdis vyks mišriu būdu – dalis Lietuvos parlamentarų posėdžiaus iš Lietuvos, dalis – iš Kijevo.
Taip pat numatytas apsilankymas Ukrainos Aukščiausiosios Rados plenarinėje sesijoje, susitikimas su jos pirmininku Ruslanu Stefančiuku, planuojamas trišalis pokalbis su Lenkijos Seimo delegacija ir Ukrainos parlamentarais, Ukrainos gynybos bei užsienio reikalų ministerijų, kariuomenės atstovais.
Ukrainoje be L. Kasčiūno lankosi NSGK narys Raimundas Lopata, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas ir du Užsienio reikalų komiteto nariai Žygimantas Pavilionis ir Emanuelis Zingeris.
„Šitą vizitą matome kaip signalą kitų šalių parlamentarams, jog reikėtų važiuoti, kad ukrainiečiai nesijaustų palikti vieni. Tas yra be galo svarbu“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
Jis priminė, kad 2008 metais Rusijai užpuolus Sakartvelą, penkių valstybių vadovų vizitas į Tbilisį sustabdė karo veiksmus.
Rusija pasienyje su Ukraina ir Baltarusijoje yra sutelkusi daugiau nei 100 tūkst. karių bei karinės technikos. Vakarai nuogąstauja dėl galimo įsiveržimo į Ukrainą, tačiau Rusija antradienį paskelbė išvedanti dalį karių iš pasienio.
Visą LNK pokalbį žiūrėkite čia:
