Pasak šalies vadovo, šiuo metu Europos Sąjungos valstybės tiesiog neturi prabangos diskutuoti, ar reikia remti Kremliaus agresiją patiriančią Ukrainą.
„Mes turime vis daugiau nuomonių įvairovės tuo laikotarpiu, kada tokios prabangos sau leisti negalime“, – ketvirtadienį atvykęs į Europos Vadovų Tarybą (EVT) sakė LRT žurnalistams prezidentas.
G. Nausėda teigė, kad nors Slovakijos premjero R. Fico sprendimas stabdyti karinės paramos teikimą Ukrainai nėra naujiena, pritarti tokiam žingsniui negalima. Pasak šalies vadovo, tokios valstybių pozicijos tiesiog iškrenta iš bendro ES narių konteksto.
„Jis karinės paramos sustabdymą Ukrainai teigė dar ir prieš laimėdamas rinkimus. Bet tai nereiškia, kad mes panašiai pozicijai galime pritarti. Kaip tik dabar svarstome makrofinansinę paramą Ukrainai, svarstome, kaip paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai, nes tai taip pat probleminis klausimas. Svarstome tuos pačius 50 mlrd. eurų daugiašalės finansinės perspektyvos rėmuose. Mes kalbame apie priešingus dalykus. Tad jei dabar atsiras valstybės, kurios stabdys ir mes prarasime laiko“, – sakė G. Nausėda.
Patikino, kad apie V. Orbano susitikimus su V. Putinu kalbės EVT lygiu
G. Nausėda kritiškai atsiliepė ir apie Vengrijos premjero V. Orbano puoselėjamus santykius su Kremliumi. Komentuodamas pastarąją savaitę vykusį V. Orbano susitikimą su Vladimiru Putinu, G. Nausėda tikino, kad kritišką savo nuomonę išsakys ir EVT lygiu. Tiesa, svarstė prezidentas, nežinia, kokios pozicijos šiuo klausimu laikysis prie bendro stalo sėdintys kiti ES lyderiai.
„Aš tikrai kelsiu šį klausimą. Tačiau man labai įdomu ir savotiškas signalas bus, ar tikrai kritinis skaičius mano kolegų kels šį klausimą. Aš neformaliai žinau, kad tikrai daugelis yra pasipiktinę tokia laikysena. Bet labai svarbu, kad šį aiški nuomonė būtų atsinešta ir prie Europos vadovų tarybos stalo“, – teigė G. Nausėda ir V. Orbano paaiškinimus, kodėl susitiko su V. Putinu, įvardino „provokatyviais“.
„Tai šiek tiek provokatyvi laikysena“, – sakė G. Nausėda.
Taip pat prezidentas pabrėžė, kad jam apskritai nėra priimtinas Vengrijos elgesys kelti ultimatumus Europos sąjungai.
„Nepriimtina kelti ultimatumus arba tam tikras sąlygas dėl to, kad būtų atpalaiduoti pinigai Vengrijai, mainais už tai, kad būtų daromos nuolaidos kitose teksto vietose (...) Tai ne europietiška pozicija, tai jau pigaus manipuliavimo, šantažo politika. Manau, kad Lietuva niekada tokia politika nesivadovaus“, – teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kuris praėjusį mėnesį susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tuo papiktindamas kitus ES šalių lyderius, ketvirtadienį pareiškė, kad didžiuojasi savo ryšiais su Maskva.
„Su rusais palaikome atviras ryšio linijas. Priešingu atveju nebūtų šansų pasiekti taikos,“ – prieš Europos Sąjungos vadovų susitikimą Briuselyje žurnalistams sakė V. Orbanas. „Tai – strategija. Todėl tuo didžiuojamės.“
Ministras pirmininkas pridūrė, kad „esame vieninteliai, pasisakantys taikos vardu ir už taiką, nors tai turėtų būti kiekvieno europiečio interesais“.
Ryšius su Maskva palaikantis V. Orbanas ranką V. Putinui paspaudė spalio 17 d. Pekine, kur jiedu aptarė bendradarbiavimą energetikos srityje.
