„Mane neramina tai, kad kažkodėl mokytojų pakankamai parengsime nuo 2026 m... O ką darysime iki tol? Versimės per galvą, naudosime aplinkinius būdus ir siųsime į frontą mokytojus, kurie yra tam nepasirengę. Nuo to kentės mūsų vaikai“, – ketvirtadienį Molėtuose žurnalistams sakė prezidentas.

„Reikia tinkamai pasirengti ir tik tada pradėti šį iš esmės teisingą darbą. Mūsų vaikai turi žinoti daugiau apie juos supantį pasaulį ir žinoti tai, kas tame pasaulyje jų laukia“, – pridūrė jis.

Visgi prezidentui užkliuvo keli programos turinio aspektai. Moksleiviams skirtoje programoje jis pasigedo šeimai skirtų akcentų.

„Šių įgūdžių programa yra ne tik apie lytiškumo ugdymą. Nors ir ten aš turėčiau tam tikrų pastabų. Pasigendu programos turinyje tokios labai paprastos ir visiems suprantamos sąvokos kaip šeima“, – sakė prezidentas.

„Man atrodo, kad mes kartais pritrūkstame sveiko požiūrio į dalykus ir kartais darome daugiau dėl paukščiuko negu dėl to, kad realiai mūsų žmonės, mūsų vaikai būtų geriau pasirengę pradėti savo savarankišką gyvenimą“, – teigė G. Nausėda.

Pastaruoju metu netyla diskusijos dėl nuo rugsėjo 5, 7 ir 9 klasėse atsiradusios gyvenimo įgūdžių pamokos. Rugsėjo pradžioje socialiniuose tinkluose imta dalintis netikru dokumentu, kuriame buvo rašoma, kad naujojoje gyvenimo įgūdžių pamokoje moksleiviai bus mokomi lytiškumo „pagal LGBT ideologijos standartus“.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iškart pranešė, kad socialinėje erdvėje plintantis dokumentas neturi nieko bendro su tikruoju programos turiniu. Valdančiosios daugumos lyderiai taip pat skeptiškai įvertino priekaištus, kurie buvo skirti minėtai programai. Visgi dalis savivaldybių merų išreiškė kritiką ir nepasitikėjimą startavusia programa, o Prezidentūra užsiminė apie galimybę atidėti šios iniciatyvos įgyvendinimą.

Tikisi, kad dėl pedagogų streiko nenukentės mokinių ugdymas

G. Nausėda įsitikinęs, kad mokytojų profesinės sąjungos turi teisę streikuoti. Tam, akcentuoja jis, turi būti būti sudarytos visos sąlygos. Šalies vadovas tikisi, kad mokinių ugdymo procesas dėl streiko nenukentės.

„Profsąjungos turi demokratinėje visuomenėje teisę protestuoti, joms turi būti sudarytos visos sąlygos tai daryti“, – viešėdamas Molėtuose žurnalistams teigė G. Nausėda.

Jis viliasi, kad ministerija ir streikuoti planuojanti švietimo darbuotojų profsąjunga galiausiai suras sutarimą. Vis dėlto, prezidentas tikisi, kad streiko metu mokinių ugdymo procesas nenukentės ir ministerija užtikrins sklandų moksleivių ugdymą.

„Sprendimas, kuris šiuo metu yra pats tikslingiausias, turi būti surastas abipusiu sutarimu. Taip, ir viena, ir kita pusė gali pateikti savo argumentus, tačiau profsąjungų teisės ir mokytojų teisės streikuoti aš nekvestionuoju“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Tikiuosi, kad dėl šio streiko nenukentės mokinių ugdymas, nes tai man taip pat yra labai svarbu. Tikrai norėtųsi, kad šioje vietoje nebūtų viskas numesta ant direktorių galvų, mokytojų galvų, savivaldybių galvų, kad ir pati Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prisiimtų priedermę užtikrinti normalų mokinių ugdymą, nes jie neturi tapti šito proceso aukomis“, – pabrėžė šalies vadovas.

ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) rugpjūčio pabaigoje pranešė skelbianti streiką. Rugsėjo 15 d. profsąjungai priklausantys mokytojai dalyvavo įspėjamajame streike, o šį penktadienį pradės tikrąjį streiką, truksiantį mėnesį.

Penktadienį streikuosiantys mokytojai ir juos palaikantys moksleiviai žygiuos nuo savo ugdymo įstaigų iki pat Vyriausybės rūmų.