Didina gynybos biudžetą, perka kelias dešimtis „Bairaktarų“
„Kazachstanas ruošiasi karui su Rusija, iki 918 milijonų dolerių didina gynybos biudžetą ir plečia bendradarbiavimą su Kinija. Ši šalis, kaip NATO aljanso narės bijo tapti dar viena Kremliaus geopolitinių ambicijų auka“, – praneša Niujorke leidžiamas įtakingas tarptautinis verslo dienraštis.
Ši žinia iliustruojama iškalbingu faktu – neseniai vykęs Turkijos ir Kazachstano prezidentų susitikimas baigėsi sutarties dėl kovinių bepiločių lėktuvų „Bairaktar“ pasirašymu. Teigiama, kad Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas pažadėjo kelias dešimtis „Bairaktarų“.
Ukrainos naujienų agentūra „Unian“ teigia, kad Rusija jau kelis kartus bandė kėsintis į Kazachstano teritorijas, būta bandymų pasitelkiant Uralo kazokus kurti vadinamas „liaudies respublikas“, veikiama tuose regionuose, kur daugumą gyventojų sudaro rusakalbiai.
Per metus vyksta iki 100 renginių rusų kalbai populiarinti, kuriuos organizuoja fondai „Rusų pasaulis“ ir „Rusų centras“. Pastarasis veikė aneksuotose Ukrainos teritorijose – Donecke ir Luhanske bei 2021 metais paskelbė „Rusų Donbaso“ doktriną vėliau tapusią karo prieš Ukrainą ideologiniu pagrindu.
„Buvo bandoma per organizaciją „Slavų brolija“, kurią finansuoja tas pats fondas „Rusų pasaulis“ Kazachstane sukurti autonominę sritį rusams.
Kazachstano valdžia puikiai supranta, kad nuo akcijų rusų kalbai populiarinti iki rusų tankų pasirodymo Kazachstano gatvėse – dveji, treji metai. Nes tas pats vyko ir Ukrainoje“, – naujienų agentūrai „Unian“ kalbėjo Strateginių tyrimų ir saugumo instituto vadovas Pavelas Lisianskis.
Rusijos planuose Moldova ir Kazachstanas
Šiame kontekste prisimenami ir paties Vladimiro Putino ištarti žodžiai Rusijai atplėšus nuo Ukrainos Krymą. Jis pareiškė, jog Kazachstanas neegzistavo kaip valstybė iki pat SSRS subyrėjimo.
Panašu, kad Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas tokius V. Putino žodžius gerai prisimena ir vertina juos pakankamai rimtai. Kazachų lyderis ne kartą išsakė poziciją, kuri turėjo tikrai nepatikti Kremliui: atsisakė siųsti savo karius į Ukrainą, nesutiko pripažinti vadinamų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“, viešai pareiškė, kad Kazachstanas tikrai nesiklaups prieš Rusiją.
„Rusija tikrai nepasitenkins vien Ukraina. Jos planuose taip pat yra Moldova ir Kazachstanas. Savo planą Moldovoje rusai jau pradėjo realizuoti, veikiama per pietinėje dalyje esančią autonominę Gagaūzijos sritį, siekiama destabilizuoti padėtį visoje šalyje.
Kazachstanas mato, kas vyksta Ukrainoje ir puikiai suvokia, kad tas pats scenarijus gali pasikartoti ir jų šalyje. Juo labiau, kad nuo 1991 metų Rusija bandė aneksuoti tam tikras šalies dalis“, – kalbėjo žmogaus teisių gynėjas, Strateginių tyrimų ir saugumo instituto vadovas P. Lisianskis.
Nors iki šiol Kazachstanas palaiko neblogus prekybinius santykius su Maskva, netgi kazachų laivais plukdomi Ukrainoje pagrobti grūdai, tačiau tai nereiškia, jog šios šalys ideologiškai tapačios.
Pasak P. Lisianskio, reikia suprasti, jog kazachai – musulmonai, turintys savitą vertybių sistemą. Jie gali prekiauti ir uždirbti pinigus, tačiau turi savo požiūrį į valstybės teritoriją, niekada neatleis, niekam neleis aneksuoti jų žemių.
Kazachstano fenomenas: rusakalbių daug, tačiau ne visi jie prorusiški
Didelius naftos išteklius turintis Kazachstanas sulaukė rimtų Kinijos investicijų, palaiko glaudžiaus santykius su Turkija ir arabų šalimis. Kitaip tariant, turi pakankamai stiprių ir įtakingų sąjungininkų.
Būtent dėl to, P. Lisianskio vertimu, Rusija puikiai suvokia, kad nepavyks dalies Kazachstano aneksuoti taip, kaip iš Ukrainos 2014 metais buvo atimtas Krymas, ar įvyko Donecko ir Luhansko sričių aneksija.
„Todėl dabar Rusija veiks destabilizuodama padėtį šalies viduje, tai daroma per fondą „Rusų pasaulis“, – sakė P. Lisianskis.
Jis prognozavo, kad Kazachstanui stiprinant nacionalinę politiką, skiriant daugiau lėšų gynybai ir tolstant nuo Rusijos, artimiausiu metu Kremlius gali surengti virtinę provokacijų. Jos turėtų būti orientuotos į tariamus rusakalbių gyventojų ar etninių rusų „teisių pažeidimus“.
„Kazachstane, kaip ir Ukrainoje pastebimas tas pats fenomenas: nors gyvena daug rusakalbių, jie nekenčia Rusijos ir palaiko savo valstybę.
Kita vertus, didelę įtaką turi prorusiški Kazachstano politikai, veikia labai daug prorusiškų fondų, kurie finansuojami Rusijos lėšomis. Todėl dar kartą sakau, ten situacija – labai sudėtinga“, – reziumavo Strateginių tyrimų ir saugumo instituto vadovas P. Lisianskis.
