Briuselyje į protestą susirinkę ukrainiečiai kalbėjo, jog iš tokių šalių kaip Vengrija turėtų būti atimta veto teisė.
Ir per žiniasklaidą Briuselis siuntė įspėjimą apie vadinamą „branduolinį“ variantą – kad gali aktyvuoti 7 straipsnį. Tai yra rimčiausia politinė sankcija, kai iš šalies narės atimama teisė balsuoti.
„Financial Times“ skelbė, kad Europa slapčia susitarė ir dėl dar rimtesnio varianto. Jeigu V. Orbano šantažas tęsis, Budapeštui bus užsuktas europinių pinigų kranelis. Ir taip suduos Vengrijos ekonomikai, nors oficialiai tai neigiama.
„Tos valstybės, kurios taip elgiasi, turi nukentėti. Nes negalima leisti, kad viena valstybė diktuotų visiems sąlygas ir būtų visada laiminčioji pusė“, – LNK žinioms sakė europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Nors Rusijos pergalė gali kelti grėsmę saugumui visoje Europoje, spėjama, kad V. Orbanas tikėjosi, kad visuomenių parama toliau siųsti pinigus blėsta.
Tačiau iki šio karo su Vengrija draugavusios Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sakė taip.
„Nuovargio problemos dėl Ukrainos nėra. Yra nuovargis dėl V. Orbano. Negaliu suprasti šio labai keisto ir labai egoistiško V. Orbano žaidimo“, – sakė Lenkijos premjeras.
Abi pusės šio lemtingo posėdžio išvakarėse apsikeitė derybinėmis pozicijomis. V. Orbanas pareiškė, kad šį sykį paramos Ukrainai neblokuotų su sąlyga, kad dėl finansavimo būtų balsuojama kasmet. Tai reikštų, kad kasmet galėtų kelti savo sąlygas ir blokas kasmet nežinotų, bus sprendimas, ar ne.
„Aš manau, kad toks sprendimas tikrai būtų tragedija“, – teigė europarlamentaras P. Auštrevičius.
Bet Briuselis sutiko kasmet apie paramą tik padiskutuoti, o ne kasmet balsuoti iš naujo. Ir šį kartą susitarė salėje greitai, prieš tai derėjosi nedidelėmis lyderių grupelėmis. Su V. Orbanu už uždarų durų kalbėjosi Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas, Europos Komisijos (EK) pirmininkė, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos vadovai.
„Paprastai tikrai nedažnai taip atsitinka, kad pasijungia online režimu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ir jis galėjo jau ne raginti priimti sprendimą, o pasveikinti su sprendimu, kuris buvo priimtas“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
50 milijardų Ukrainai patvirtino 27 bloko valstybės, vadinasi, kad visos balsavo už. Tai reiškia, kad šį kartą Vokietijos premjerui Olafui Scholzui net nereikėjo pasiūlyti V. Orbanui eiti išgerti kavos už durų.
„Taip pat labai svarbu, kad šį sprendimą priėmėte jūs visi, visos 27 valstybės narės priėmė tai vienbalsiai. Tai dar vienas aiškus jūsų tvirtos vienybės ir paramos Ukrainai ženklas“, – EVT nariams sakė Ukrainos vadovas V. Zelenskis.
Prezidentas G. Nausėda tikina, kad mainais į veto atsiėmimą Vengrija negavo nieko. Bet namuose V. Orbanas sakys, kad gavo. Ir jau sako, kad išsiderėjo kontrolės mechanizmą. Nes susitarime patikslinama, kad prireikus, po dviejų metų bus galima EK paprašyti pateikti pasiūlymą dėl finansavimo peržiūros.
„Tai siunčia labai gerą signalą JAV Kongresui. Kuris, tikėtina, taip pat spręs dėl panašios sumos finansinės pagalbos Ukrainai“, – kalbėjo G. Nausėda.
Dėl politinių kovų tiek Europoje, tiek ir JAV finansai Ukrainai buvo neužsidegantys raudona lempute. Šis paketas Kyjivui užtikrins nuspėjamą finansavimą, parama bus siunčiama dalimis ketverius metus iki 2027 metų.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
