Jis pirmiausia pasakojo apie „priešžiemio“ laikotarpį, kuris, anot L. Klimkos, žinomas buvo senoliams.
„Prasidedanti dažniausiai nuo Šv. Martyno dienos – lapkričio 11 dienos, pasibaigianti ties Andriejaus diena – lapkričio 30 dieną. Kaime žmonės sakydavo, kad jeigu priešžiemis atjos ant obuolmušio žirgo, tai žiema bus snieginga ir gili. O jeigu ant keršo arkliuko atjos – tai nei ruduo, nei žiema, bus visa nešalta.
Kol kas priešžiemis dar nesibaigia ir dar labai svarbi Andriejaus diena mūsų laukia, nuo kurios prasideda adventas. Tada jau spėdavo žmonės ir koks derlius bus kitais metais“, – kalbėjo etnologas L. Klimka.
LNK žinių pašnekovas teigė, jog jau dabar kai kurie požymiai išduoda, kokia bus žiema.
„Štai, jeigu netrukus pradės snigti ir sniego danga išbus tris dienas, o iš miško atbėgs zuikutis ir visur pripėduos laukuose, tai reiškia, kad už mėnesio bus tikrai rimta žiema – tikrai pasnigs.
Na, ir buvo dar toks spėjimas, jeigu per Šv. Martyną antis arba žąsis ant vandens būtų, beje, taip ir buvo šiemet, tai per Kalėdas bus ant ledo. Tai reiškia, kad bus pašalę. Gal ir pasnigę. Tada Kalėdos mus tikrai džiugins savo įspūdžiu“, – kalbėjo L. Klimka.
Jis taip pat kalbėjo, jog šventinę žąsį jau valgę galėjo pasižiūrėti į jos krūtinkaulį.
„Ir jeigu jis nuspalvintas baltai ištisai, tai reiškia, kad žiema bus snieginga ir gili. O jeigu dėmėmis, tai kiekviena dėmė reiks atlydį“, – tikino etnologas L. Klimka.
Etnologas kalbėjo, jog gamtininkai yra linkę stebėti mažiausius gamtos pokyčius ir kaip gyvūnija į juos reaguoja.
„Dar pavyzdžiui neseniai teko girdėti apie Žuvinte pastebėtus didžiulius būrius žąsų, nesitraukia jos iš Lietuvos, joms čia maisto pakanka. O žąsys paprastai jaučia ateinantį šalį iš šiaurinio poliaus.
Ir jeigu neišskrenda, vadinasi dar jos pavojaus joms nėra ir didelių šalčių mes nesulauksime“, – gamtos ženklus atpasakojo etnologas L. Klimka.
Paklaustas, kokius dar kitus gamtos ženklus galima stebėti, etnologas minėjo skruzdžių pasiruošimą žiemai.
Visą LNK pokalbį su etnologu L. Klimka žiūrėkite čia:
