Šuliniai ištuštėję beveik visuose Girbutkių kaimo sodybose – per visą dieną galima pasemti vos kibirą, vandens likę apie 10 centimetrų.
„Dabar truputį nustojo, bet antrą pasemsiu, tai bus visai tamsus. Ir čia nešvarus“, – rodydamas kibirą pasemto vandens LNK sakė Girbutkių kaimo gyventojas Antanas.
Jis priverstas vandenį pirkti.
„Vakar parsivežiau dešimt penkialitrių. Maistui tik, daugiau nėra“, – sakė vietos gyventojas.
Situacija panaši visoje gyvenvietėje. Vietiniai sako, kad šitaip nėra buvę niekada, nors sausrų buvo ir anksčiau.
„Kad va taip dingtų visam kaimui, tai pirmą kartą“, – pasakojo Girbutkių gyventoja.
„Mano šulinys nėra labai gilus, tai mes visą laiką turėdavome problemų, bet kai kaimynų tokie gilūs šuliniai ir staiga dingsta vanduo, tai čia yra kažkas mums nesuprantamo“, – LNK sakė kita kaimynė.
Geriamąjį vandenį gyventojai perka, o buityje bando suktys su lietaus vandeniu. Deja, ir jo nėra į valias.
„Vaikams, anūkams perkam vandenį. Yra daug anūkų – ir skalbtis, ir valgymui. Taupom“, – sakė vietos gyventoja.
„Šiaip laistymui, daržams – lietaus vanduo ir tvenkinuką mažą turiu, bet jis dabar tuščios, kad žuvytės išgyventų dabar net iš ten nesemiu. Saugau“, – pasakojo dar viena Girbutkių gyventoja.
Vien su sausra vandens dingimo gyventojai nesieja – anot kaimo gyventojų, vandens sumažėjo po gausių sprogdinimų greta esančiame naujame karjere.
„Kiek suprantu, „Dolomitas“, nes prieš tai nebuvo. Liepos pradžioje tik nugriaudėjo, net langai drebėjo. Ir po to – semti reikia, kibirą įleidai į šulinį, ištraukei – (purvinas)“, – prisiminė Antanas.
„Pastebėjau, kai pradėjo čia bombarduot. Žiūriu, skalbenka (naudojanti šulinio vandenį) nebedirba, hidroforas nebepaima vandens. Jie tik atsirado, pradėjo sprogdint ir prasidėjo – trečia ar ketvirta savaitė dabar“, – pasakojo Algirdas.
Jis sakė, kad anksčiau šioje sodyboje gyveno jo brolis ir tėvai, bet vandens taupyti niekada nereikėjo. Šiemet – net agurkai kartūs dėl vandens stygiaus. Algirdas juos lietaus vandeniu laistė tik retkarčiais.
„Niekur netaupydavom – ir bulbas laistydavau, jokio klapato. Prisipirkęs purkštukų, pristatyta, nė minčių nebuvo. Kiek kas gyvena, nebuvo tokio atvejo“, – sakė kaimo gyventojas.
Arčiau karjero gyvenanti Inga vandens neturi metus laiko. Pasakoja, kad šulinys išseko pradėjus veikti karjerui.
„Gyvenam dešimt metų. Iki tol nieko nebuvo, vandens užteko, viskas buvo gerai. Dabar, kai „Dolomitas“ atsikėlė čia, pradėjo sprogdinti, ir pamažu – savaitė ir dingo vanduo“, – prisiminė pašnekovė.
Gyventojai be vandens verčiasi sunkiai.
„Prausiamės, maudomės, rūbus skalbiame – iš upės nešamės vandens, o valgome ir geriame vandenį, kurį iš Pakruojo parsivežame“, – sakė Inga.
Geologų nuomone, vandens sumažėjimas su verslu nesusijęs, tačiau tikslios priežastys paaiškės tik po mokslininkų tyrimo.
„Geologijos tarnyba įvardino, kad tai neturėtų būti „Dolomito“ kasimo poveikis, nes jie nejudina paviršinių sluoksnių. Jei gręžinys įgręžtas į dolomitą, tai vandens fonui tai yra nesusiję“, – LNK komentavo Pakruojo rajono meras Saulius Margis.
Paskelbus ekstremalią situaciją, gyventojams suskubo padėti rajono valdžia – vandeniu savivaldybė aprūpino apie pusšimtį žmonių.
„Dalis gyventojų susipylė į talpyklas, kurie turėjo, o daliai gyventojų buvo supiltas vanduo į šulinius. Deja, šuliniuose vanduo per parą laiko dingo“, – LNK sakė savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Veliulis.
Tad atsargas reikės pildyti – tam savivaldybė jau užsakė specialių vandens talpyklų. Taip pat, po specialistų tyrimo, valdžia imsis ilgalaikių sprendimo būdų – gyventojams įrengs gręžinius, gilins šulinius ar atves centralizuotą vandentiekį. Gal situaciją pagerins ir sinoptikų žadamas lietus, tačiau Pakruojo rajone daug molio, kuris neleidžia Lietaus vandeniui susigerti, tad jis tiesiog nuteka šalin.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
