Bidenas uždrausti negalėjo
RESC direktorius L. Kojala teigė, jog šis vizitas yra reikšmingas dėl kelių priežasčių.
„Mes žinome, kad JAV ir Kinijos santykiai tikrai ne vienerius metus yra įtempti. Ir Taivanas yra ypatinga tos įtampos priežastis. Todėl, kad Kinija Taivaną traktuoja kaip integralią savo valstybės dalį.
O JAV ir daugelis vakarų pasaulio valstybių mato Taivaną kaip savivaldžią teritoriją, kurioje yra demokratinė politinė sistema. Ir kurios bandymas prisijungti jėga iš Kinijos pusės būtų traktuojamas kaip didžiulė globalinė problema ir saugumo krizė. Tad šis N. Pelosi vizitas simbolizuoja tą JAV paramą Taivanui. Ir tuo pačiu – nenorą pasiduoti Kinijos spaudimui“, – teigė L. Kojala.
RESC direktorius laidoje „Delfi rytas“ teigė, jog Kinijos grasinimai bandė užkardyti kelią N. Pelosi vizitui Taivane.
„Ir iš dalies tai adaptavo patį vizitą. Žinome, kad N. Pelosi skrido į Taivaną ne per Pietų Kinijos jūrą, o šiek tiek ratu, taip galbūt siekdama išvengti galimų provokacijų, kartu ir karinių. Bet galiausiai pats vizitas įvyko ir JAV nenusileido“, – teigė L. Kojala.
Faktą, kad JAV prezidentas Joe Bidenas neišreiškė pritarimo šiam vizitui, RESC direktorius aiškino kaip bandymą išvengti papildomos įtampos.
„Matome, kad demokratų partijoje yra principinga nuostata Kinijos atžvilgiu. Bet tam tikri taktiniai žingsniai gali būti suprantami nevienareikšmiškai. Ir čia, ko gero, JAV prezidentas J. Bidenas norėjo išvengti galimų provokacijų, papildomos įtampos ir nebuvo entuziastingas šito vizito atžvilgiu, ypatingai girdinti Kinijos grasinimus. Tai yra svarstymai apie scenarijus, kurie pavyzdžiui galėtų apimti N. Pelosi skrydžio palydovus, kalbant apie Kinijos karinių pajėgų įsitraukimą“, – kalbėjo politologas.
Jis teigė, jog JAV Atstovų Rūmų pirmininkė N. Pelosi yra „savarankiška, patyrusi politikė“, kuri ilgus metus dirba su Kinijos klausimu.
„Tad įsakyti ar liepti jai nevykti J. Bidenas tikrai negalėjo. Todėl savo argumentus išdėstė. Taip pat argumentus išdėstė ir JAV kariuomenė dėl saugumo padėties ir N. Pelosi priėmė sprendimą. Ir tas sprendimas buvo ne tik vizitas ir kelios valandos Taivane, ne tik trumpas apsilankymas, bet ir pakankamai intensyvi programa, daug susitikimų ir net praleista nakvynė Taivane“, – teigė jis.
L. Kojala teigė, jog šis vizitas siunčia aiškią žinią – JAV nenori būti stumdomos.
„Jos nenori būti tokioje situacijoje, kai Kinijos grasinimai duoda konkretų rezultatą – reguliuoja, kas gali atvykti į Taivaną, o kas negali to daryti. Ir be abejo, šiandieniniame kontekste, kai kalbame apie demokratijų ir autokratijų sankirtą, kai kalbame apie būtinybę išsaugoti demokratiją ten, kur jai kyla įvairūs ir labai dideli iššūkiai“, – laidoje „Delfi rytas“ kalbėjo RESC vadovas.
Laidos pašnekovas politologas L. Kojala teigė, jog ir Taivano klausimas itin svarbus.
„Taip pat suvokiant ir Taivano svarbą. Ne tik kaip tam tikro demokratinio kelrodžio sudėtingame regione, bet ir kaip puslaidininkų, technologijų išsivystymo centrą“, – teigė jis.
Ar Kinijos veiksmai duoda Pekino norimą rezultatą?
N. Pelosi vizitas į Taivaną sukėlė piktą Kinijos reakciją – jie sukėlė nerimą regione. L. Kojalos teigimu, Kinijos veiksmus jau matome. Bet jie panašesni į signalus, nei realią ir atvirą karinę konfrontaciją.
„Tą veiksmų seką mes jau matome. Pirmiausia tai yra grasinimai ir kalbėjimas apie tai, kad žaidimas su ugnimi galiausiai bus labai nenaudingas tiems, kas tai daro – JAV ir pačiam Taivanui. Tai tokia retorinė, informacinė reakcija jau yra įvykusi. Šalia to matome ir karinius veiksmus – jie labiau signalizuojantys, nei linkę pradėti atvirą karinę konfrontaciją.
Pradėtos karinės pratybos ir antskrydžiai, panašūs veiksmai, kurių dalis, panašu, net buvo paankstinti. Nes dalį jų buvo planuojama pradėti jau N. Pelosi išvykus iš Taivano. O dabar, panašu, kad ta vieša reakcija pačioje Kinijoje ir Kinijos Komunistų partijos retorika paskatino priimti kai kuriuos veiksmus greičiau“, – kalbėjo L. Kojala.
Kinija suskubo paskelbti ir sankcijas Taivanui. O tai, anot RESC direktoriaus, rodo, kad Taivanas yra gana glaudžiai ekonomiškai susaistytas su Kinija.
„Ir jeigu bandys demonstruoti savo veikimą tarptautinėje politikoje kaip savarankiškas, Pekinas imsis atsakomųjų priemonių“, – sakė jis.
Didysis klausimas, anot politologo L. Kojalos, ar Kinijos veiksmai duoda jų norimą rezultatą.
„Tad didysis klausimas – ar tie grasinimai, bandymas spausti, taikyti sankcijas, taikyti jėgą – ar jis duoda tą rezultatą, kurio Pekinas tikisi, ar atvirkščiai – skatina demokratines šalis matyti Taivaną kaip gerąjį pavyzdį ir jį kaip įmanoma labiau palaikyti“, – svarstė politologas L. Kojala.
Jis teigė, jog sankirtų yra, tačiau niekas nėra suinteresuotas karine eskalacija – nei JAV, nei Kinija.
„Tad to apsišpagavimo, ko gero, bus. Tos rizikos vienu ar kitu metu: apsilankymų ar politinių pareiškimų būdu gali padidėti. Bet tuo pačiu sankirtos tiesiogine to žodžio prasme abi pusės yra linkusios išvengti“, – teigė L. Kojala.
RESC direktorius L. Kojala laidoje „Delfi rytas“ sakė, jog artimiausius metus Taivanas bus vienas iš karščiausių taškų pasaulio geopolitiniame žemėlapyje.
