Anglų kalbos mokytoja Renata Anužienė LNK žinioms neslepia, kad mokytojų trūkumas smarkiai atsiliepia ne tik vaikų mokymosi rezultatams, bet ir dirbantiems pedagogams.
„Tai turi įtakos mūsų darbo sąlygoms, nes didėja mokytojų krūviai, mokytojai turi daugiau pamokų. Aišku, daugiau turi skirti laiko pasiruošimui. Ir gal ne visada kokybiškai gali vykdyti savo pareigas ir ugdyti mokinius“, – teigė Gargždų „Minijos“ progimnazijos anglų kalbos mokytoja R. Anužienė.
Oficialiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje ieškoma per 160 pedagogų. Tačiau švietimo atstovai tikina, kad realybė visai kitokia.
„Tikrai skaičius neparodo tiesos. Nes trūkumas, ypatingas išryškėja prieš mokslo metų pradžią. Nes tada paieška padidėja“, – LNK žinioms sakė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas teigė, kad šiuo metu mokytojų stygius tikriausiai yra didžiausias per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją.
„Tiesiog net didmiesčių mokyklos skelbia konkursą bet kuriai pozicijai. Ir arba iš vis niekas neateina, arba ateina tie žmonės, kurie dar mokosi, arba neatitinka kvalifikacijos“, – kalbėjo Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas D. Žvirdauskas.
O žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas teigė, jog vienoje interneto svetainėje galima pamatyti, kad trūksta daugiau nei 1000 mokytojų.
Kai kurie mokyklų vadovai imasi neeilinių šios problemos sprendimų būdų.
„Pavyzdžiui, regionų mokykloje nepatvirtintais duomenimis netgi dirba buvę mokiniai, geri mokiniai. Kurie įstoja ir studijuoja, formaliai jie net neturi teisės mokyti“, – Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas D. Žvirdauskas.
„Mokyklų vadovai kviečiasi studentus, dar nebaigusius studijų. Formaliai jie daro pažeidimą, bet sako, kad kitaip išeičių nemato, kažkaip turi gelbėtis. Nes ministrė ir ministerija juos paliko“, – kalbėjo žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius G. Sarafinas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pripažįsta, kad pedagogų trūksta. Tačiau nemano, kad situacija yra tokia jau bloga.
„Ministerija gali patvirtinti, kad yra mokytojų poreikis. Bet visų pirma jis yra natūralus. Nes yra natūrali mokytojų kaita. Matome, kad yra gana didelis vidutinis mokytojų amžius, taigi, natūralu, kad mokytojai keičiasi“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas E. Milešinas savo ruožtu teigė, jog kiekvienais metais pavasarį dalis mokytojų palieka švietimo sistemą, sulaukę pensinio amžiaus.
„Tačiau tiek, kiek jų palieka, naujų tiek tikrai neateina. Su kiekvienais metais ta problema yra vis ryškesnė ir ryškesnė“, – sakė E. Milešinas.
Švietimo atstovai sako, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl mokytojų stygius Lietuvoje yra toks didelis, yra maži atlyginimai.
„Mokytojai negali oriai pragyventi. Ir jie priversti suktis per kelis darbus. Yra tokių, kurie dirba per 3–4 mokyklas, jie dirba vairuotojais“, – pabrėžė G. Sarafinas.
Tiesa, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mano kitaip.
„Atlyginimas yra svarbus faktorius, bet ką rodo kitų ES patirtis, tai nėra esminis faktorius. Nes net ir šalyse, kur mokytojų atlyginimai yra didžiausi, tose šalyse taip pat jaučiamas mokytojų poreikis“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras R. Skaudžius.
Dar viena problema yra ta, kad su mokiniais yra nekalbama apie mokytojo profesijos perspektyvas.
„Ir jeigu vaikas 10 klasėje nusprendžia nesimokyti fizikos, chemijos ir informacinių technologijų, tai bet kam aišku, kad jis nebus šių dalykų mokytojas. Nes su vaikais nei devintoje, nei dešimtoje klasėse nešneka absoliučiai niekas apie pedagogikos perspektyvas, mokytojų trūkumą“, – kalbėjo žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius G. Sarafinas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad stengiasi mažinti mokytojų trūkumą.
„Planuojama siekti tikslo, kad mokytojų atlyginimas sudarytų 130 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Taip pat pedagoginės studijos yra priskirtos prie prioritetinių, todėl numatytos studentams stipendijos“, – sakė viceministras R. Skaudžius.
Visgi, švietimo atstovai pabrėžia, kad to nepakanka.
„Tų iniciatyvų yra, bet pačio pagrindo tikrai yra per mažai. Čia ne tik ministerija, bet čia turėtų būti ir Vyriausybės, viso Seimo prioritetas. Bet jeigu šitas nesikeis, nežinau, kiek reikės, bet tikrai nedaug laiko liko laukti, kol mokyklose bus tikrai katastrofa“, – teigė E. Milešinas.
Šiuo metu Lietuvoje netrūksta tik trijų dalykų pedagogų: kūno kultūros, meno ir pradinių klasių mokytojų.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
