Jastramskis: Vilnius maskuoja didžiųjų miestų tendencijas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis feisbuke pirmadienio rytą įvardijo pasibaigusių savivaldos tarybų ir merų rinkimų rezultatus.
Socialiniame tinkle pateikdamas svarbiausias šių rinkimų išvadas, politologas teigė, jog ir šiuose rinkimuose galutinius rezultatus lėmė balsai iš didžiųjų apylinkių.
„Reikia sulaukt balsų iš didžiųjų apylinkių. Šiuose rinkimuose aksioma vėl patvirtinta“, – feisbuke rašė politologas.
Kita jo daroma išvada – ne viską savivaldos rinkimuose lemia asmenybės.
„Antras turas parodė, kad ne viską savivaldos rinkimuose lemia asmenybės. Konservatoriai buvo baudžiami – kitaip jų pralošimų regionuose nepaaiškinsi. Atitinkamai socialdemokratai, valstiečiai pasirodė geriau, nei paaiškintum jų merų asmenybėmis“, – pažymėjo M. Jastramskis.
Jis konstatavo, kad ir pats rinkimų rezultatų prognozėse kiek pervertino kelis konservatorių kandidatus į merus mažesnėse šalies savivaldybėse.
Dar vienas svarbus šių rinkimų bruožas – net 38 iš 60 merų buvo perrinkti. Tai vienu mažiau nei 2019 metais, teigė VU TPSPMI docentas, politologas M. Jastramskis.
„Ir gerai – reiškia, bent trečdalyje savivaldybių pokyčiai įmanomi“, – pirmadienio rytą rašė jis.
Po šių rinkimų fiksuotos ir kai kurios rokiruotės, tikino politologas.
„Vilniuje iš esmės persiskirstė balsai dešinėje – konservatorius meras vietoje liberalo. Visi kiti labai susikonsolidavo ties Zuoku, tačiau to neužteko, nes Vilniuje be dešinės balsų tikėtis pergalės yra beveik neįmanoma.
Čia buvo geriausias Zuoko šansas sugrįžti. Lieku prie kategoriškos ilgalaikės prognozės – Vilniaus meru jis nebebus. Benkunskui dabar tereikia pastatyti stadioną“, – rašė jis.
M. Jastramskio nuomone, Lietuvoje būtent valdančiojoje daugumoje veikiantis Liberalų sąjūdis „tapo stipriausia dešinės partija, o konservatoriai pasmuko“.
Vilniaus rajone vėlyvą naktį įvyko ir žadėtas „stebuklas prie Riešės“, kai Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Robertas Duchnevičius išplėšė pergalę ir mero postą iš ilgai pirmavusio Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) kandidato Waldemaro Urbano.
„Balsai iš paskutinės didžiosios apylinkės (it never gets old; nes tiesa) nusvėrė svarstykles į socialdemokrato pusę. Iš pirmo turo matėsi, kad esam ties tektoninio lūžio riba. Kartais drąsūs spėjimai pasiteisina – bet už to stovi demografija“, – rašė politologas.
VU TPMIS docentas, politologas M. Jastramskis įvertino ir didėjantį rinkimų aktyvumą.
„ Didėjantis tarp rinkimų aktyvumas Vilniaus rajone, identiškas Vilniaus mieste – labiausiai žmones skatina balsuoti rinkimai, kurie yra įdomūs, konkurencingi, ir nuo jų daug kas priklauso“, – pabrėžė VU TSPMI docentas.
Darbo partija ir Laisvės partija liko negavusios nei vieno mero posto visoje Lietuvoje.
Anot M. Jastramskio, nerimo signalai ypač garsiai skamba Darbo partijai.
„Darbo partijai, jeigu vėl negrįš Uspaskichas, tikriausiai galima tarti viso gero. Laisvės partijos prastokas pasirodymas yra logiškas, tai nišinė, nacionalinių klausimų jėga“, – teigė jis.
Politologas įraše feisbuke dar pridūrė, jog „Vilnius maskuoja didžiųjų miestų tendencijas – partijos juos pralošia“.
Jo teigimu, iš rinkimų pašalinto o vėliau į juos grąžinto Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidato Kęstučio Tubio pergalė netiesiogiai nurodo, kad „turime stiprių problemų su pasitikėjimu teisėsauga“.
VU TPSMI docentas taip pat suskaičiavo, kad iš antrame ture pergalę šventė keturios merės, pirmame ture – dar dvi.
„Kur pasistiebti tikrai dar yra“, – rytą po rinkimų feisbuke rašė politologas M. Jastramskis.
Apžvalgininkas Gritėnas: konservatorių džiaugsmas Vilniuje atrodo kaip Pyro pergalė
Na, o apžvalgininkas Paulius Gritėnas feisbuke taip pat įvertino rinkimų rezultatus. Jis pateikė kelias įžvalgas apie juos.
„Yra Vilnius ir yra likę didieji miestai. Atmetus Vilniaus pasirinkimą, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Utena rinkosi nepartinius kaip geresnius merus.
Jei ne komitetams pasunkintos taisyklės, tai tas atotrūkis tarp partijų ir nepartinių savivaldoje būtų dar ryškesnis. Tai čia dar vienas perspėjimas, kad partinė politika neišugdo ir nepritraukia lyderių už Vilniaus ribos“, – rašė P. Gritėnas. Jis darė prielaidą, kad tai yra balsavimas už su politinėmis jėgomis nesusijusius kandidatus.
Jis įvertino ir valdančiosios Tėvynės sąjungos pasirodymą rinkimuose.
„Konservatorių džiaugsmas Vilniuje atrodo Pyro pergalė ir šiaip toks nekuklus savęs apgaudinėjimas. Valdančioji partija turės tik 4 merus, o Vilnius vos laimėtas prieš konkurentą, kuris politikoje bendru sutarimu traktuojamas kaip mušta korta“, – rašė apžvalgininkas P. Gritėnas.
Socialinėje erdvėje pirmadienio rytą P. Gritėnas rašė, jog LSDP atsigauna.
„Nemažoje duobėje ir mažose perspektyvose buvusi partija, panašu, regeneruojasi, atranda naujų veidų ir padėjo stiprų pamatą būsimiems rinkimams. Aišku, viskas priklauso nuo to, kaip šitomis pergalėmis ir geru pagreičiu bus pasinaudota (ar vėl nacionaliniai rinkimai netaps senų nomenklatūrinių kadrų išstojimu į pirmas gretas)“, – feisbuke rašė apžvalgininkas P. Gritėnas.
Daugiausiai merų turės LSDP
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatai laimėjo rinkimus 17-oje savivaldybių.
Pirmajame ture pergalę Akmenėje pasiekė Vitalijus Mitrofanovas, Alytuje – Nerijus Cesiulis, Birštone – Nijolė Dirginčienė, Jonavoje – Mindaugas Sinkevičius, Kauno rajone – Valerijus Makūnas, Marijampolėje – Povilas Isoda, Pakruojo rajone – Saulius Margis, Prienuose – Alvydas Vaicekauskas, Rokiškyje – Ramūnas Godeliauskas, Vilkaviškyje – Algirdas Neiberka.
Antrajame ture pergalę Vilniaus rajone iškovojo Robertas Duchnevič, Biržų rajone – Kęstutis Knizikevičius, Kėdainių rajone – Valentinas Tamulis, Mažeikių rajone – Rūta Matulaitienė, Panevėžio rajone – Antanas Pocius, Radviliškio rajone – Kazimieras Račkauskis, Telšių rajone – Tomas Katkus.
Daugiau nei visos kitos partijos mero postų laimėjo įvairūs rinkimų komitetai – 11. Kauno mieste „Vieningo Kauno“ kandidatas Visvaldas Matijošaitis, Panevėžio mieste „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ narys Rytis Mykolas Račkauskas, Šiauliuose nepartinio sąrašo „Dirbame miestui“ kandidatas Artūras Visockas laimėjo po pirmojo turo.
Antrajame rinkimų ture pergalę Klaipėdoje šventė politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“ ir jo lyderis Arvydas Vaitkus, Kalvarijoje – politinio komiteto „Siekime kartu“ kandidatas Nerijus Šidlauskas, Šilalės rajone – politinio komiteto „Vardan Šilalės krašto“ atstovas Tadas Bartkus, Utenos rajone – politinio komiteto „Kartu už Utenos kraštą“ kandidatas Marijus Kaukėnas, Varėnos rajone – politinio komiteto „Drauge su Jumis“ atstovas Algis Kašėta.
9 savivaldybėse merų postus iškovojo Liberalų sąjūdis. Pirmame ture pergalę pasiekė Vitalijus Gailius Joniškyje, Plungėje – Audrius Klišonis, Rietave – Antanas Černeckis, Tauragėje – Dovydas Kaminskas, Elektrėnuose).
Antrajame ture mero postą iškovojo Gediminas Ratkevičius Elektrėnuose, Kaišiadorių rajone – Šarūnas Čėsna, Pagėgiuose – Vaidas Bendaravičius, Trakų rajone – Andrius Šatevičius, Zarasų rajone – Nijolė Guobienė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turės 8 merus, visi jie pergalę pasiekė po antrojo turo. Anykščių rajone mero kėdę užsitikrino Kęstutis Tubis, Ignalinos rajone – Laimutis Ragaišis, Klaipėdos rajone – Bronius Markauskas, Raseinių rajone – Arvydas Nekrošius, Skuodo rajone – Stasys Gutautas, Šakių rajone – Raimondas Januševičius, Šiaulių rajone – Česlovas Greičius, Visagine – Erlandas Galaguz.
Penkiose savivaldybėse mero postai atiteko Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, kurių kandidatas Saulius Jauneika pirmame ture laimėjo Molėtuose, Palangoje – Šarūnas Vaitkus. Antrame ture mero postą pasiekė Dainius Bardauskas Kupiškio rajone, Pasvalio rajone – Gintautas Gegužinskas. Vilniuje Artūrą Zuoką nurungė Valdas Benkunskas.
5 postus iškovojo ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kurios atstovas Darius Jasaitis Neringos savivaldybės vadovo postą užsitikrino pirmame ture. Antrame ture pergalę iškovojo Rasa Vitkauskienė Alytaus rajone, Lazdijų rajone – Ausma Miškinienė, Šilutės rajone – Vytautas Laurinaitis, Ukmergės rajone – Darius Varnas.
Partija „Laisvė ir teisingumas“ turės du kandidatus. Rimantą Klipčių Švenčionyse nubalsuota dar pirmajame ture, antrajame – Ildenfonsą Petkevičių Kelmėje. Partija iš viso turės šiuos du merus.
Lietuvos regionų partija laimėjo vieną mero postą – Širvintose dar pirmame ture pergalę užsitikrino Živilė Pinskuvienė.
Vieną mero kėdę turės ir Lietuvos lenkų rinkiminė akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga, Šalčininkuose dar kovo 5 d. laimėjus Zdislav Palevič.
Jurbarke antrame ture triumfavo Skirmantas Mockevičius – jis yra vienintelis kandidatas, kuris laimėjo rinkimus išsikėlęs pats.
Tarybų rinkimuose triumfavo LSDP ir TS-LKD
Kovo 5 d. vykusiame balsavime gyventojai išsirinko ir savivaldybių tarybų atstovus. Šiame balsavime geriausiai sekėsi taip pat socialdemokratams – jie sulaukė 17,45 proc. rinkėjų balsų. Partija šešiose dešimtyse savivaldybių turės iš viso 358 tarybų narių mandatai.
Kiek mažiau palaikymo teko konservatoriams, surinkusiems 16,2 proc. balsų – partija turės 239 atstovus savivaldos tarybose.
Kitos partijos gerokai atsiliko nuo lyderių. Tretieji pagal gautus balsus – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, pelniusi 9,2 proc. balsų (185 tarybų narių mandatai). Liberalų sąjūdžio kandidatus į tarybas palaikė 6,95 proc. rinkėjų (135 mandatai), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovus – 6,68 proc. (124 mandatai), Lietuvos lenkų rinkimų akciją-krikščioniškų šeimų sąjungą – 5,33 proc. (57 mandatai), partiją „Laisvė ir teisingumas“ – 5,2 proc. (55 mandatai).
Kitos partijos neperkopė 5 proc. kartelės, tačiau dalyje savivaldybių jų kandidatai laimėjo tarybos mandatų.
Tuo metu politiniai komitetai visoje Lietuvoje surinko 13,84 proc. balsų. Geriausiai sekėsi „Vieningam Kaunui“ (5,5 proc. – 26 mandatai), Šiaulių nepartiniam sąrašui „Dirbame miestui“ (1,6 proc. – 18 mandatų), „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ (1,3 proc. – 15 mandatų).
