aA
Pirmasis Seimo rinkimų turas atnešė netikėtumų. Bene didžiausi dviejų partijų – Lietuvos socialdemokratų (LSDP) ir Laisvės partijos – rezultatai. Paskutinioji „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ gyventojų nuomonės apklausa prognozavo LSDP vietą laimėtojų trejetuke, o Laisvės partijai – uždarytas duris į parlamentą.
Gintautas Paluckas
Gintautas Paluckas
© DELFI / Josvydas Elinskas

Tačiau rinkėjų balsai taškus sudėliojo kitaip. LSDP daugiamandatėje apygardoje surinko tik 9,26 proc. rinkėjų balsų, kas Seime šiai politinei jėgai užtikrino vos 8 mandatus. Tuo tarpu Laisvės partiją, kurios galimybės pakliūti į Seimą iki rinkimų atrodė miglotos, gavo 9,02 proc. rinkėjų palaikymo ir jau po pirmojo etapo taip pat užsitikrino 8 mandatus.

Įdomu ir tai, kad į antrąją rinkimų turą vienmandatėse apygardose patieko po 12 tiek socdemų, tiek Laisvės partijos kandidatų. Tiesa, nauja liberali jėga visose vienmandatėse ietis surems su Tėvynės Sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatais. Tuo tarpu LSDP priešininkų sąrašas – margas: dvejose vienmandatėse teks kovoti su socialdarbiečiais, trijose su Liberalų sąjūdžiu, dar trijose – su LVŽS, dvejose su TS-LKD ir dar dvejose su nepartiniais kandidatais.

2020 metų Seimo rinkimų antrojo turo politinių partijų susidūrimai vienmandatėse apygardose.
2020 metų Seimo rinkimų antrojo turo politinių partijų susidūrimai vienmandatėse apygardose.
© VRK

Protestiniai balsai – Laisvės partijai

Nors iki rinkimų ne vienas politologas svarstė, kad šiais metais LSDP stiprybe gali tapti nedalyvavimas valdančiųjų ir opozicijos rietynėse, taip neįvyko. Kaip „Delfi“ teigė „Baltijos tyrimų“ vadovė, sociologė dr. Rasa Ališauskienė, panašu, kad dalis pavargusių nuo Seime nuolat šmėžavusių veidų savo balsą paskyrė būtent Aušrinės Armonaitės partijai.

„2016 m. buvo labiau protestinis balsavimas ir prieš socdemus, ir antrame ture daugiau prieš konservatorius. Kaip matome bent jau iš pirmojo turo, tai dabar labiau tie protestiniai balsai nuėjo Laisvės partijai. Bet tai vis tiek yra 9 proc., nebuvo tokios švytuoklės, kaip paprastai būdavo. Būdavo, kad tie, kas valdžioje, dažniausiai smarkiai pralaimi. Šį kartą ne“, – sakė R. Ališauskienė.

Rasa Ališauskienė
Rasa Ališauskienė
© DELFI / Domantas Pipas

Gan netikėta buvo ir tai, jog nauja, liberali jėga nemažai palaikymo sulaukė mažesniuose Lietuvos miestuose. Pasak pašnekovės, atsakymas gali būti didmiesčiuose gyvenantys, tačiau savo gyvenamąją vietą kitur deklaravę asmenys.

„Už partijas balsuojant suvaidino miestai, kadangi ir apygardos didesnės, ir rinkėjų tiesiog daugiau. Plius dar nepamirškime, kad galime pasižiūrėti į išankstinį balsavimą ir rinkimų dieną. Vienas iš pavyzdžių, kad Laisvės partija per išankstinį gavo proporcingai daugiau negu „darbiečiai“ ir „socdemai“. Reiškia, didelė tikimybė, kad balsavo žmonės, kurie gyvena ir dirba Vilniuje, o jų balsai ėjo į ten, kur jie deklaravę gyvenamąją vietą“, – kalbėjo R. Ališauskienė.

Kad tai gali būti vienas iš paaiškinimų, kodėl Laisvės partija surinko daug balsų regionuose, sutiko ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) doc. politologas Mažvydas Jastramskis.

Pritraukė tuos, kurie balsuoti neina

Rinkimų naktį R. Ališauskienė svarstė, kad Laisvės partijos palaikymą provincijoje iš dalies galėjo nulemti ir atsitiktinumas. Sociologė svarstė, kad dėl partijų pavadinimų panašumų rinkėjai tiesiog galėjo supainioti Laisvės partiją su Remigijaus Žemaitaičio Laisve ir teisingumu.

Tuomet R. Ališauskienė tokį savo pasakymą grindė tuo, kad net ir tose apylinkėse, kuriose paprastai balsus rinkdavo buvę „tvarkiečiai“, dabar R. Žemaitaičio vedama partija pasirodė prastai, tačiau ten neblogą rezultatą demonstravo Laisvės partija.

Aušrinė Armonaitė
Aušrinė Armonaitė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Vis dėlto M. Jastramskis tokį variantą kategoriškai atmetė. Jo teigimu, jų sėkmę galėjo lemti ir naujumo korta.

„Aš manau, kad reikia baigti su tokiais paaiškinimais, kurie labai nuvertina žmones. Kaip tu gali sumaišyti pavadinimus? Ta prasme, tu matai lyderius. Net ta logika, kad Lietuvoje žmonės yra svarbios asmenybės šitą spėjimą iš karto paneigia, nes gi matai, kur yra Žemaitaitis, kur yra Armonaitė. Jokiais būdais.

Esminis dalykas, kurio tu negali supainioti, kad Laisvės partija yra naujas politinis darinys. O dalis rinkėjų, ypač kurie galėjo balsuoti mažesniuose miestuose, provincijoje, nėra liberalūs ir progresyvūs miestiečiai, bet tai nauja, šviežia jėga. Tas šviežumo dalykas šitoje vietoje galėjo jiems pridėti (balsų – „Delfi“). Nes kai tu pasižiūri į Laisvę ir teisingumą, tai koks ten šviežumas“, – kalbėjo M. Jastramskis.

Tuo tarpu „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas atkreipė dėmesį, kad Laisvės partijai pavyko pritraukti tą rinkėjų ratą, kurie paprastai apskritai patenka į pilkąją nebalsuojančiųjų zoną.

„Šių rinkimų staigmena ir buvo Laisvės partija. Įdomu tai, kad jie ne tik puikiai pasirodė, bet išplėtė rinkėjų bazę. Jie turi jauną rinkėją, kuris paprastai neateidavo. Ir tai, kad jie sugėbo juos patraukti, kad tas rinkėjas atėjo iki pat urnų ir už juos, tai čia vienareikšmiškai yra geras dalykas ne tik partijai, bet ir pačiai sistemai. Jie sugebėjo išjudinti tą sunkiai išjudinamą jaunimo segmentą“, – teigė pašnekovas.

Ignas Zokas
Ignas Zokas
© DELFI / Domantas Pipas

Kaip anskčiau A. Armonaitė teigė, kad kol kas su jokiomis politinėmis jėgomis derybų dėl koalicijos neveda, o vienmandatėse antrame ture ruošiasi kovoti iš visų jėgų, I. Zokas prognozuoti, kaip naujai politinei jėgai ši kova seksis – nesiryžo. Jo teigimu, lieka neaišku, ar Laisvės partijai ir antrą kartą pavyks prie balsadėžių prikviesti jaunuosius rinkėjus.

„Dabar pirmoje vietoje bus asmenybių kova. Kitas dalykas, bus nemažai balsavimų ir „prieš“. Jeigu antrame ture ir ateina nemažai žmonių, dažnai jie nebeturi to kandidato, už kurį balsavo, ir jiems reikia rinktis iš dviejų mažiau patrauklių kandidatų. Tai dažniausiai pasirenkamas tas, kuris atrodo mažesnė blogybė“, – sakė I. Zokas.

Pasak M. Jastramskio, visai realu, kad tai, kas Laisvės partijai gelbėjo pirmame ture, nebūtinai bus sėkmės garantas antrame.

„Manau, kad kelias vienmandates jie gali pasiimti. Bet klausimas, ar tai nebuvo labiau daugiamandatės partija, kuri ėjo su naujumu, su labai aiškiai apibrėžta ideologine vertybine niša. Vienmandatėse dėl tos aiškiai apibrėžtos ideologinės nišos jie gali pralošti prieš konservatorius, kuri yra labiau skėtinė, daugiau apimanti partija.

Vienmandatėse kažkokios labai ypatingos sėkmės aš nesitikėčiau, bet kokius kelis mandatus gali prisidurti“, – prognozavo politologas.

Socialdemokratų stebuklas nebeįvyks

Kalbėdamas apie LSDP nesėkmę ir antrąjį turą M. Jastramskis sakė, kad po dviejų savaičių prie balsadėžių ateisiantys rinkėjai šios partijos rezultatų jau neišgelbės ir siūlė svarstyti apie partijos pirmininko keitimą.

„Jie yra demotyvuoti ir mažiau negu 10 proc. gavus kažkokio stebuklo antrame ture jau tikrai neturėtų būti. Apskritai jie turėtų labai stipriai pergalvoti visą savo strategiją ir galbūt net galvoti apie naujus pirmininko rinkimus“, – teigė pašnekovas.

Politologo vertinimu, jei šiai partijai ir pavyktų atsidurti valdančiojoje koalicijoje, toks žingsnis galėtų būti pražūtingas.

„Aš manyčiau, kad net jei jiems kažkokiu būdu išeitų lipdyti centro kairės koaliciją, apie kurią pirmas dvi rinkimų valandas labai kalbėjo ir dabar jau beveik niekas nebekalba, jiems dabar būtų savižudybė eiti į valdžią“, – sakė M. Jastramskis.

Mažvydas Jastramskis
Mažvydas Jastramskis
© DELFI / Domantas Pipas

Paprašytas pasidalinti įžvalgomis, kodėl tiek mažai rinkėjų palaikė LSDP, politologas teigė, kad tai yra ir rinkimų kampanijos, ir lyderio klausimas. Anot M. Jastramskio, konservatoriai šiais metais sužaidė daug gudriau.

„Vienas dalykas, aišku, kad pati jų rinkimų kampanija nebuvo gera, nebuvo ryški, nebuvo kažkokių aiškių, naujų idėjų. Antras dalykas, kad, tikriausiai, nepatempia ir lyderis. Mes tai matėme ir anksčiau, ir tas skirtumas tarp, pavyzdžiui, Tėvynės sąjungos, tradicinės dešinės ir tradicinės kairės, buvo tai, kad Landsbergis vis dėlto atsitraukė prieš rinkimus ir užleido Šimonytę. O Paluckas nusprendė daryti pats ir matome, kaip gavosi“, – kalbėjo pašnekovas.

Be to, pastebėjo jis, ir ryškėjantis Lietuvos rinkėjų portretas rodo, kad tokiai partijai, kokia dabar yra LSDP, mūsų šalies politikoje nelabai yra niša.

„Mūsų politika vis tiek tampa daugiau ideologinė, daugiau struktūruota ir pagal programinius dalykus. Ir čia socdemams nėra didelės nišos, jeigu jie orientuojasi į vakarietiškus socialdemokratus. Jie bando būti liberalūs kalbant apie žmogaus teise ir kairė ekonomikoje. Tokių žmonių nėra daug. Mes matome, kad žmonės, kurie yra liberalūs, pas mus labiau linksta į dešinę, o tie, kurie labiau konservatyvūs ir nori kairės, tai čia bus Darbo partijos ir „valstiečių“ arealas. Socdemai lieka įsprausti“, – sakė M. Jastramskis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(63 žmonės įvertino)
3.6349

Top naujienos

Veryga apie naujus draudimus: situacija dabar visiškai kitokia nei buvo pavasarį sveikatos priežiūros paslaugų gali mažėti savaime (294)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ( NVSC ) pirmadienį pranešė apie dar vieną naujų...

Mokslininkai: pradeda dominuoti nevaldomi COVID-19 židiniai, gali laukti Čekijos likimas griežto karantino reikia jau lapkritį (105)

Šiuo metu Lietuvoje galimi net keturi koronaviruso epidemijos vystymosi scenarijai. Vadovaujantis...

Mokesčių pakeitimai 2021 metais: perskaičiuota NT vertė, didesni akcizai, naikinama PVM lengvata įtakos turės ir „Brexit“ (278)

Kitų metų valstybės biudžete nenumatoma naujų pakeitimų mokesčių sistemoje, tačiau nuo sausio...

Plintant koronavirusui – svarbi informacija tėvams: kas ir kada gali gauti „biuletenį“ už vaikų priežiūrą? (11)

Koronavirusui plintant visuomenėje, dalyje švietimo įstaigų pereinama prie nuotolinio ar mišraus...

Minske sulaikyti medikai: skubią pagalbą pacientams teikiantis skyrius nebegali dirbti Cichanouskaja: režimas išsigando (211)

Minske sulaikyta 11 Baltarusijos respublikinio mokslinio-praktinio centro „Kardiologija“...

Dar vienas nerimo signalas Seime – koronavirusas diagnozuotas dviem darbuotojoms (4)

Seimo kanceliarijos dviem darbuotojoms nustatytas COVID-19 virusas.

Tyrimas: su šiuo veiksniu gali būti susijusios 15 proc. mirčių nuo COVID-19

15 proc. mirčių nuo COVID-19 ligos visame pasaulyje „gali būti susijusios su ilgalaikiu...

„Maximos“ darbuotojoms Vilniuje, Kaune ir Marijampolėje nustatytas koronavirusas (20)

Pirmadienį, spalio 26 dieną, nustatyti dar 3 nauji „Maximos“ darbuotojų susirgimų COVID-19...

Restorane apsilankęs Saugirdas Vaitulionis turėjo susimokėti vien už vizitą: čia lupikavimas už tai, kad nori pavalgyti

Nuo pirmadienio visose viešojo maitinimo įstaigose įsigaliojo nauja tvarka – privaloma...

|Maža didelių žinių kaina